Balandžio 2-ąją minima tarptautinė vaikiškos knygos ir danų vaikų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno gimimo diena skatina susimąstyti apie knygų naudą vaiko raidai. Įrodyta, kad mamos ar tėčio skaitomų pasakų klausytis labai naudinga net ir kūdikiams, kurie dar nemoka skaityti ir nėščioms moterims, nes kūdikiai taip pat girdi ir negimę. Vaikams knygos tarsi atveria duris į dar nepažintą pasaulį, lavina vaizduotę, kalbą, raštingumą. Knygų skaitymas vaikams turėtų tapti kasdieniu įpročiu.

 

Vaikai, kuriems nuo mažų dienų skaitomos knygos, knygas skaityti mėgsta ir užaugę. Vaikams labai patinka išgirsti naujas istorijas, apžiūrėti iliustracijas ir knygų viršelius. Tėvai kasdien vaikams turėtų skaityti įvairaus žanro knygas. Girdėdami, kaip tėvai garsiai skaito, mažieji išmoksta naujų žodžių ir sužino apie juos supantį pasaulį. Vaikams taip pat patinka stebėti, kaip tėvai skaito.

 

Girdėdami įvairias istorijas vaikai atranda dalykų, kurie vėliau tampa pomėgiais. Tėvai turėtų leisti vaikams pasirinkti knygas pagal tai, kas juos tuo metu domina. Grožinė ir negrožinė literatūra, biografijos plečia vaiko akiratį, žodyną, ugdo jį kaip asmenybę. Be to, stiprina ryšį su skaitančiuoju (šiuo atveju – tėvais) ir stiprina atmintį. Sakoma, kad knygas mylintys vaikai yra supratingesni, užjaučiantys, turi turtingą vaizduotę, geriau žino kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Vaikai, kuriems buvo skaitomos pasakos ir kitos istorijos, labiau pasirengę mokyklai, nes būna jau išmokę disciplinos, o dažnai ir rašto.