1959 metais devyni rusų koledžo studentai išvyko į 10 dienų ekspediciją slidėmis Uralo kalnuose. Išėjo ir niekada negrįžo. Po dingimo ant kojų buvo sukeltos visos paieškos tarnybos ir sovietų vyriausybė. Tąkart rasti penki kūnai: pusnuogiai šalia palapinių, nors naktį kalnuose temperatūra nukrenta žemiau nulio.

 

Nustatyta, kad slidininkai palapinę paliko naktį, nepasiėmę nei slidžių, nei drabužių, nei maisto atsargų. Dar keisčiau, kad rastų kūnų odos spalva buvo oranžinė, o plaukai pabalę. Manoma, kai kai kurie iš jų galėjo būti apakę. Rasta įrodymų, kad studentai bandė vieni kitiems padėti apsiginti, tačiau vis tiek, galų gale, visi žuvo.

 

Tai pamatę prietaringi rusų malūnsparnio pilotai atsisakė skraidinti lavonus, o per laidotuves vaikų motinos – eiti šalia karstų. Praėjus dviems savaitėms į ekspediciją išsiruošė kita slidininkų grupė ir buvo labai nustebinti, kai už 80 km vakaruose pamatė keistas šviesas danguje maždaug toje vietoje, kurioje buvo rasti 5 rusų, ekspedicijos dalyvių, kūnai.

 

Po kelių mėnesių buvo rasti likę keturi smarkiai sužaloti kūnai: sulaužyti šonkauliai, pradurti plaučiai, sutrupinti slanksteliai. Vienam vyrui – suknežinta kaukolė. Vienai moteriai iš dviejų buvo stipriai sužaloti vidiniai organai ir išpjautas liežuvis. Paaiškėjo, kad visi devyni kūnai buvo paveikti radioaktyviosiomis medžiagomis. Iki šiol neišsiaiškinta, kas įvykdė šį kraupų nusikaltimą ir kodėl paslaptingomis aplinkybėmis jie dingo.

 

Ilgus amžius Uralo kalnuose gyvena Mansi genties žmonės. Kalno, ant kurio mirė studentai, jie visada bijojo ir vengė ten keliauti. Jį vadino Mirusiųjų kalnu.