Dažniausia mirties priežastis

Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir  Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių.

Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Kaip šių ligų išvengti, kokius tyrimus ir kada atlikti, papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė.

Pasireiškia skausmu krūtinėje

Per 83 proc. žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresnio amžiaus. Širdies smūgio ištiktos moterys menopauzės metu miršta dažniau nei vyrai. Pastaruoju metu  širdies smūgis dažniau ištinka jaunesnius vyrus nei moteris.

Didelė tikimybė, kad jei infarktą patyrė tėvai, ši liga neaplenks ir jų vaikų.

Pagrindinis širdies negalavimų simptomas – krūtinės plote atsiradę skausmai. Ypač grėsmingas spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, tarpumentyje jaučiamas fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti į rankas, apatinį žandikaulį.

Kartais širdies negalavimai prasideda ir dusuliu fizinio krūvio metu. Darosi sunku lipti laiptais, į kalną, eiti spartesniu tempu. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus ir širdies ligos įsisenėja.

Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Todėl dėmesį jie pirmiausia turėtų atkreipti į savo gyvenimo būdą, tokius rizikos veiksnius kaip antsvoris, rūkymas.

Didžiausia grėsmė rūkaliams

Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti  turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms.

Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.

Širdies kraujagyslių sistemą tiriančiam gydytojui svarbu sužinoti, kaip pacientas maitinasi, ar nevengia fizinio krūvio. Jei jis mažai juda ir nekreipia dėmesio į savo mitybą – mėgsta riebų maistą, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis, kuris taip pat pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Taip pat širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas ne tik tiesiogiai veikia kraujospūdį, bet ir kai kuriuos žmogaus įpročius. Pavyzdžiui, patyręs stresą žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Alkoholis silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Nesukelia jokių simptomų

Vystantis koronarinei, dar vadinamajai išeminei, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maistingas medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerotinės plokštelės – kieti dariniai iš cholesterolio, vadinamųjų blogųjų organizmo riebalų.

Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys, tuomet žmogus pajunta skausmą –jį ištinka širdies priepuolis arba miokardo infarktas. Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties. Pavyzdžiui,  po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui.

Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu visiems, net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį, kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies tyrimą ultragarsu ir krūvio testą, išsitirti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje.

Išsitirti patariama kasmet

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau – 50-55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Norint laiku aptikti sutrikimus reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams – ir dažniau.

Tyrimai paprastai atliekami atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, širdies ligas galinčius sukelti rizikos veiksnius. Nuodugniai ištirti širdį ir kraujagyslių būklę galima Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, įsikūrusiame sostinėje, V.Grybo gatvėje.

Randa net mažiausius pakitimus

Tinkamiausius širdies ligų gydymo metodus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojams padeda parinkti itin moderni diagnostikos aparatūra – 128-ių sluoksnių kompiuterinis tomografas. Šiuo aparatu galima nustatyti net mažiausius širdies, kraujagyslių ir kitų organų pakitimus, diagnozuoti koronarines širdies ligas. Toks tyrimas jau padėjo užbėgti už akių ne vienam sunkiam ligos atvejui.

Kompiuteriniu tomografu atliekami neinvaziniai širdies vainikinių arterijų tyrimai, kurių metu įvertinama širdies kraujagyslių, taip pat širdies raumens, vožtuvų būklė, širdies ertmių dydis. Specialia programa nustatomas kalcio kiekis širdies vainikinėse arterijose ir įvertinamas miokardo infarkto rizikos laipsnis.

Šis tyrimas naudingas ir pacientams po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijų, vainikinių kraujagyslių rekonstrukcijų.

Analizuoja kūno sudėtį

Sergant širdies ligomis itin svarbu, ar žmogus neturi antsvorio. Tačiau apie pavojų sveikatai gali signalizuoti ne tik svarstyklių rodmenys.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre modernia aparatūra galima išanalizuoti kūno sudėtį. Čia per keletą minučių įvertinama kūno raumenų ir riebalų masė, baltymų, mineralų, vandens kiekis, pilvo riebalų kiekis, jų didėjimo prognozė, nustatomas kūno sudėjimo tipas, žmogaus biologinis amžius ir pateikiamas mitybos įvertinimas.

Jei tyrimų rezultatai rodo, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nėra didelė, pacientams pasiūlomos rekomendacijos, kaip gyventi sveikai. Sveika ir subalansuota mityba bei kasdienė mankšta atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, amžių, darbo pobūdį, fizinį išsivystymą turėtų tapti įpročiu.