Lietuviškąja arba šiaurietiška citrina vadinamas svarainis (lot. chaenomeles) – kietas, kvapnus vaisius, kuriame vitamino C ne mažiau nei egzotinėse citrinose. Svarainis – tai gana neaukštas, dygliuotas krūmas, rausvais žiedais.

 

svarainis

Tačiau svarainio tėvynė visai ne Lietuva, o Rytų Azija. Sodininkai šį krūmą vadina japoniniu svarainiu. Dekoratyvinis augalas dažnai naudojamas sodų ir parkų apželdinimui. Iš šių krūmų gali būti formuojami bonsai.

 

Japoninis svarainis minimas senovės graikų mitologijoje – tai ir yra tas auksinis obuolys, kurį Paris įteikė Afroditei, gražiausiai pasaulio moteriai. Vietiniai Graikijos gyventojai kepa išskobtus vaisius, įdarytus medumi. Nuo seniausių laikų augalas vadinamas vaisingumo, santuokos ir meilės simboliu.

 

Svarainis – tai erškėtinių šeimos augalas. Aitraus skonio obuoliukuose gausu cukrų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, tartroninė), pektinų, antioksidantų (vitaminų A, C, E bei B grup4s) ir bioflavonoidų (vitamino P). Iš jų gaminimai sirupai, uogienės, marmeladai, karamelizuoti saldainiai. 100 gramų svarainių turi 8,9 g angliavandenių, iš kurių daugiausiai fruktozės, taip pat gliukozės ir sacharozės. Vaisiuose taip pat yra mineralinių medžiagų: kalio ir natrio. Įdomu, kad svarainiuose esanti tartroninė rūgšti lėtina angliavandenių virtimo riebalais procesą. Tai reiškia, kad jie padeda reguliuoti svorį ir yra itin naudingi lieknėjantiems.

 

Natūraliojoje medicinoje svarainiai vertinami, nes jie stiprina imuninę sistemą, valo organizmą nuo toksinių ir sunkiųjų metalų druskų. Augalas nelepus, gali būti auginamas beveik bet kokiose sąlygose. Auga net pavėsyje, bet saulės šviesa padeda subrandinti vaisius.

 

Švieži ir džiovinti vaisiai kaip pagalbinė priemonė naudojami gydant tuberkuliozę bei bronchinę astmą. Žali svarainiai yra labai rūgštūs, todėl paprastai vartojami kaip džemai arba gaivieji gėrimai. Saldi svarainių masė naudojama pyragų įdarams, desertams, dera su varškės sūriu.

 

Lengviausias būdas išsaugoti vertingąsias svarainių savybes – supjaustytus vaisius sudėti į stiklainius ir užpilti cukrumi. Stiklainius laikyti šaldytuve. Palaipsniui stiklainyje susidarys sirupas, kurį bus galima naudoti kaip cukraus pakaitalą  į arbatą, kavą ar kitus gėrimus. Taip paruošti vaisiai gali būti laikomi šaldytuve gana ilgą laiką. Prinokę svarainiai mažina kraujo spaudimą. Juos rekomenduojama vartoti, sergant mažakraujyste ir išsėtine skleroze, bet dažniau jie vartojami kepti arba virti. Tinkamai paruošti svarainių ir jų gaminiai yra naudingi normaliai virškinimo sistemos, žarnyno veiklai.

 

Svarainių sėklų nuoviru gydomos įvairios akių ligos, peršalus ar sergant gripu skalaujama gerklė, gali būti naudoti kaip odos priežiūros priemonė, nes turi odą minkštinančių ir valomųjų savybių. Tikima, kad vitamino C turtingi svarainiai ne tik apsaugo nuo peršalimo ligų, bet ir skatina interferono (baltymo, kuris slopina daugelio virusų dauginimąsi ląstelėse) išsiskyrimą.

 

Svarainių sėklų nuoviras gaminamas tokiomis proporcijomis: 10 g sėklų ir 100 ml vandens. Sėklas užpilti vandeniu ir virti ant vidutinės ugnies, kol susidarys gliti masė. 1 – 4 kartus per dieną vartoti po šaukštą nuoviro sergant bronchitu, esant kraujavimui iš vidaus organų. Išoriškai galima naudoti nuo nudegimų ir kitų odos sudirginimų.

 

Iš prinokusių svarainių taip pat gali būti spaudžiamos sultys. Gėrimas labai naudingas sveikatai, nes turi antiseptinių, sutraukiančių, tonizuojančių, kraujavimą skatinančių, diuretinių medžiagų. Rekomenduojama vartoti serganti širdies ir kraujagyslių ligomis, mažakraujyste. Tibeto žiniuoniai teigia, kad svarainių sultys gali išgydyti ausų uždegimą ir kitas ligas. Gali padėti nuo astmos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ligų. Sultys ir apkeptas vaisių minkštimas gali padėti, jei vargina raugėjimas. Kiekvieną kartą prieš valgį rekomenduojama išgerti 240 – 120 ml sulčių.

 

Svarainių turėti vartoti ir tie, kurie šaltymečiu kenčia nuo sezoninės depresijos. Naudingų medžiagų turtingos šiaurietiškos citrinos teigiamai veikia žmogaus psichiką, gerina nuotaiką, suteikia energijos ir gyvybingumo.