Vika – tai neopagoniška religija, garbinanti gamtą. Tikintieji turi tam tikrų ritualų, apeigų ir šventų įrankių. Visa jų išmintis ir magiškos taisyklės surašytos paslaptingose Šešėlių knygose. Daugelis tikinčiųjų mano, kad ši knyga turėtų būti parašyta ranka. Rašymas ranka taip pat yra ritualas, kurio metu į knygos puslapius perkeliama autoriaus energija. Be to, tai padeda greičiau įsiminti turinį.

 

knyga

Šešėlių knyga – tai individualus kiekvieno tikinčiojo šventraštis. Kad knyga būtų ilgaamžiškesnė, kiekvieną lapą reikėtų įdėti į įmautę. Tai apsaugos ir nuo tekančio vaško, nes vikos ritualuose dažnai naudojamos žvakės. Knygą surišti kietais viršeliais. Tituliniame knygos puslapyje reikėtų užrašyti, kam priklauso ši knyga, pavyzdžiui: „Jono šešėlių knyga“.

 

Kartais šešėlių knygos užrašomas slaptu, magišku alfabetu. Kiekvieną lotynų abėcėlės raidę atitinka kažkoks vika simbolis. Ypatingai slaptos šešėlių knygos rašomas išgalvota kalba. Pavyzdžiui, fantastinės literatūros rašytojo J. R. R. Tolkieno kalba iš „Žiedų valdovo“ arba fantastinės kino sagos „Žvaigždžių kelias“ klingonų alfabetu. Paprastiems žmonės, išskyrus elfams ir klingonams, ši knyga bus labai sunkiai perskaitoma.

 

Šešėlių knyga turi sudaryti keli skyriai:

 
  • Tikinčiųjų taisyklės. Net jei magija nėra pats logiškiausias dalykas, ji turi taisykles. Vienos tikinčiųjų grupės taisyklės gali šiek tiek skirtis nuo kitos. Šešėlių knygoje turėtų būti aiškiai išdėstyta, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Jeigu šešėlių knyga priklauso tik vienam asmeniui ar burtininkui, šiame skyriuje reikėtų aprašyti apie magiškų ritualų etiketą.
  • Dedikacija. Paprastai tokios magiškos knygos skiriamos dievams ir deivėms. Kartais – tikinčiųjų grupei, kuriai priklauso.
  • Vikos religijos tikintieji gali garbinti vieną ar kelias dievybes, priklauso nuo to, kokiai šios religijos krypčiai priklauso. Šešėlių knygoje turėtų būti mitų, legendų, meno kūrinių apie garbinamus dievus ir deives.
  • Lentelės apie įvairius magiškus reiškinius: mėnulio fazės, vaistiniai augalai, brangieji ir pusbrangiai akmenys, kristalai, spalvos ir jų reikšmės bei paskirtis. Tai turėtų būti lengvai suprantama ir labai aiškiai išdėstyta informacija.
  • Magiški ritualai – simbolinis metų ratas, apimantis svarbiausias vikos religijos šventes. Čia turėtų būti aprašomi kiekvienos dienos ritualai, skirti, pavyzdžiui, pagerbti protėvius, paminėti derliaus pradžią ar pabaigą, švęsti vasaros ir žiemos saulėgrįžą.
  • Kiti ritualai, kurie atliekami šviečiant pilnačiai. Taip pat bet kokie kiti ritualai ir apeigos, skirtos gydymui, klestėjimui, apsaugai, meilei ir kitiems tikslams.
  • Augalai – jų naudojimo istorija, magiškos ir gydančios galios. Įvairūs žolynai dažnai naudojami burtuose. Juos žmonija naudoja tūkstančius metų. Kai kurie augalai gali būti nuodingi, todėl būtina pažymėti ir šią informaciją.
  • Burtai. Šiame skyriuje reikėtų aprašyti naujus būrimo (taro kortomis, krištoliniu kamuoliu, astrologijos ir kitus) metodus ir rezultatus.
  • Šventi tekstai – tai gali būti įkvepiantis tekstas apie tikėjimą, senovinė malda, parašyta archajiška kalba, giesmės tekstas su natomis ir panašiai.
  • Magiški receptai arba virtuvės burtai. Ši dalis yra labai svarbi, nes daugeliui žmonių virtuvė yra namų širdis, jaukiausia namų vieta. Knygoje turėtų būti magiškų aliejų, smilkalų, prieskoninių žolelių mišinių ir patiekalų ypatingoms progoms (religinėms šventėms ir apeigoms) receptai.
  • Užkalbėjimai. Kai kurie žmonės užkeikimus, dvasių vardus ir jų antspaudus bei kitą su magija ir burtais susijusią informaciją laiko savotiškuose vadovėliuose, vadinamuose grimuaruose. Iš tikrųjų tai turėtų būti šešėlių knygos skyrius. Magišką informaciją reikėtų klasifikuoti (turtas, apsauga, gydymas), kad būtų lengviau rasti, kai prireiks. Po kiekvienu burtu ar užkalbėjimu palikti laisvos vietos, kad vėliau, tai išbandžius, būtų galima užrašyti rezultatus.