• Linas – bene seniausia pasaulyje tekstilė. Liną žmonės žinojo jau 8000 m. pr. Kr. Senovėje manyta, kad lininius audinius gali dėvėti tik karališkosios šeimos nariai. Iš purpurinio lino būdavo siuvami karaliaus drabužiai. Geros kokybės lino gaminiai švelnūs, labai higieniški, vėsinantys šiltu oru ir patvarūs.
  • Didžiosios dilgėlės (lot. Urtica Doica) – piktžolės, augančios beveik visur, kur tik derlingas ir gana drėgnas dirvožemis. Dilgėlės būdavo naudojamos pašarui gyvuliams, arbatai, alui, augaliniams dažams gaminti. Augalinėmis savybėmis dilgėlės yra panašios į linus ir kanapes. Seniausi dilgėlių tekstilės gaminiai rasti iš vėlyvojo bronzos amžiaus, Danijoje. Taip pat iš dilgėlių būdavo gaminamas pluoštas ir kitose Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje, kitose rytų Europos šalyse ir Vokietijoje. Lenkijoje dilgėlių siūlai buvo naudojami iki XVII amžiaus. Paskui dilgėlių pluoštas buvo pakeistas šilku. Iki XIX amžiaus Skandinavijos šalyse ir Škotijoje buvo populiarūs audiniai iš dilgėlių. Pirmojo pasaulinio karo metu, kai trūko medvilnės, vokiečiai nusprendė vėl atnaujinti drabužių gamybą iš dilgėlių pluošto.Šių piktžolių siūlai – balti ir daug švelnesni nei linas.
  • Europoje, Kanadoje ir kitose šalyse kanapės (lot. Cannabis Sativa) auginamos tekstilės pramonei. Šios veislės kanapės neturi narkotinių savybių. Kanapės – tai vienmečiai augalai, palankiomis sąlygomis gali užaugti net iki 6 metrų aukščio, šaltesnio klimato šalyse – užauga iki 30 cm. Iš kanapių pluošto vydavo stiprias virves, siūdavo drabužius, kanapių sėklas naudodavo maistui. Iš 100 procentinio kanapių pluošto vejamos itin stiprios virvės. Drabužių pramonėje kanapės pluoštas dažniausiai maišomas su linu, medvilne ar šilku.