Paprastas stiklinis butelis su žinute viduje Šiaurės jūroje plaukiojo 98 metus, kol vieną, 2012 metų balandžio mėnesio, dieną Škotijos laivo kapitonas jį aptiko, traukdamas tinklus prie Šetlando salų.

 

Daugelis nusivylė, kad raštelis butelyje nebuvo nei romantiškas meilės laiškas, nei negyvenamoje saloje gyvenančio jūreivio pagalbos šauksmas. Jame buvo tik toks lakoniškas tekstas: „Įrašę, kur ir kada radote šią kortelę, nuneškite į artimiausią pašto skyrių. Netrukus gausite atsakymą, kada ir kur žinutė buvo įmesta į vandenį. Mūsų tikslas išsiaiškinti giliųjų Šiaurės jūros srovių judėjimo kryptį“. Tai viena iš kortelių, kurios buvo naudojamos beveik šimtmečio moksliniame eksperimente. 1914 birželio 10 dieną metais Glazgo laivininkystės mokyklos tyrėjai pasroviui paleido šią ir dar 1889 žinutes.

 

Beveik šimtmetį jūroje plūduriavusi žinutė netrukus pateko į pasaulio Gineso rekordų knygą, kaip seniausia rasta žinutė butelyje.

 

Žinutės butelyje būdavo paleidžiamos ir anksčiau. Štai 310 m. pr. Kr. graikų filosofas Teofrastas butelius su užrašais įmetė į Viduržemio jūrą, norėdamas įrodyti, kad į jūrą įteka vanduo iš Atlanto vandenyno. Tačiau nėra jokių duomenų, ar filosofas kada nors gavo atsakymą.

 

XVI amžiuje britų karalienė Elžbieta I išleido įsakymą, draudžiantį bet kam atidarinėti rastus pakrantėje butelius, nes manė, kad juose gali būti perduodama slapta valstybės informacija.