Tikrai daug praranda tas, kas numoja ranka į sapnus. Bet ne ką išmintingiau elgiasi ir tas, kuris ima gyventi vien sapnais. Keliolika metų aktyvaus sapnavimo mokanti Rita Banienė įsitikinusi, kad nekreipti dėmesio į sapnus leista tik nušvitusios sąmonės žmonėms. Tiesiog, kai sąmonė suvaldo, išvalo pasąmonę, sapnų nelieka.

 

Argi nebūtų gaila? Nors pasąmonėje kirba įvairių minčių, dažnas sapnuoja nuostabius dalykus. Kai kuriems net pavyksta padaryti mokslinių atradimų arba išpranašauti ateitį…

Visų pirma verta susitaikyti su mintimi, kad sapnuojame tam, kad geriau pažintume save ir susidėliotume savo gyvenimo mozaiką. Daug kam atrodo patrauklu sapnuoti pranašingus sapnus.

Sapnuose tikrai pamatome savo būsimą gyvenimą. Tiesa, tas vaizdas būna toks neįtikėtinas, kad net nesusiejame tų „nakties kino kadrų“ su savo realybe. Pati greičiausiai nebūčiau to suvokusi, jeigu neturėčiau prieš keliolika metų savo rašytų sapnų dienoraščių. Kai dabar juos pavartau, matau, kad gyvenu taip, kaip tada sapnavau.

 

Ar gali sapnai žmogui suteikti laimės? Tarkime, padaryti tikrai teisingą sprendimą? Arba sužinoti, kas jam padėtų pritraukti sėkmę, meilę, sveikatą?

Tikrai ne graikai buvo pirmieji, ėmę minti sapnų mįslę, ir mėginę sapną pritaikyti žmogaus gyvenimo reikmėms. Graikijoje iki šiol yra išlikę nemažai Asklepijo, medicinos ir gydymo dievo, šventyklų. Į kurias būriais traukė antikos laikų žmonės, kai jie norėdavo sužinoti atsakymą į svarbų klausimą. Į šventyklą žmogus ateidavo sapnuoti. Per sapnus jie sužinodavo atsakymus į savo klausimus ir prašymus: susapnuodavo, kaip galėtų išsivaduoti nuo prislėgusio rūpesčio, išgyti nuo ligų, susirasti partnerį.

Kaip tai atrodydavo? Atėjus į Asklepijo šventyklą, visų pirma, derėjo sukalbėti maldą Morfėjui ir Hipnui – miego ir sapnų dievams. Antikos gyventojai žinojo, kad jie yra labai svarbūs dievo Asklepijo padėjėjai. Vis dėlto lemiamas sprendimas priklausė Asklepijui – šventyklos šeimininkui. Pasimeldęs, paaukojęs ir išsakęs savo karščiausią troškimą, žmogus guldavosi ant marmurinių šventyklos grindų, ir užmigdavo. Tas miegas būdavo nepaprastas – sapne pasirodydavo aukštesnės jėgos ar net paties Asklepijo dvasia. Šios pasakydavo, kas jo laukia.

 

Vasaros naktys trumpos. Tad ne visada yra laiko ką nors susapnuoti. Bet žmogus visada mielai susapnuotų savo mylimąjį.

Kaip susapnuoti mylimąjį, yra aprašę daug autorių. Iš jau minėtų senovės graikų, šiuolaikiniai sapnų tyrinėtojai yra perėmę sapnų inkubacijos metodą. Bet kuris mūsų juo gali pasinaudoti konkrečiam tikslui pasiekti.

Tarkime, įsimylėjote ir gyvenimo be to žmogaus neįsivaizduojate. Norite sužinoti, kas jūsų laukia ateityje? Pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas – pasiteirauti to savo pasąmonės. Kaip tai padaryti? Imti popieriaus lapą ir užrašyti klausimą, pavyzdžiui: „Ar aš būsiu su tuo žmogumi?“ – ir pasidėti raštelį po pagalve. Kai jau susiruošite miegoti, mintys pačios suksis apie jums svarbiausią dalyką. Pasąmonė atsakys į rūpimą klausimą. Teliks teisingai išsiaiškinti.

 

Štai menkutė detalė. Kaip išsiaiškinti teisingai sapną?

Meskite į šalį visus sapnininkus, nes jie vieni kitiems prieštarauja.

Pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, tai – nuotaika. Paklauskite savęs, kaip jautėtės sapne ir ką tik iš jo prabudę. Jums lengva ir gera – jau taškas jūsų naudai.

Ne mažiau svarbi ir sapno scenografija. Jeigu sapne šviesu ir saulėta, jūsų šviesiausios viltys turi galimybių išsipildyti.

Jeigu sapne valgėte, irgi nuostabu. Nuo senovės Egipto laikų sapnų aiškintojai vieningai sutaria – valgymas byloja apie gausą, neišsemiamus išteklius, lemties dosnumą. Valgyti – tai patenkinti fizinius ir dvasinius poreikius. Sapne vyravusios šviesios spalvos, tą regėjimą leidžia laikyti gera lemiančiu.

Negerai, jeigu sapnuojate, kad esate nugrūstas į kokį nors kampą, kur stinga erdvės ir šviesos. Itin nepalanku sapne pamatyti anglis. Suprantama, kad toks sapnas paliks slogų įspūdį. Ir tai nedviprasmiška nuoroda: sapnas liepia mesti iš galvos nusižiūrėtąjį žmogų, ragina jo neįsileisti į širdį.

Sapnai atkeliauja iš pasąmonės. Kaip tik todėl sapnus dera aiškintis pagal jutimą. Tada mažiausia tikimybė apsirikti. Simboliuose labai lengva pasiklysti, susipainioti. Dažnai tie patys dalykai skirtingiems žmonėms asocijuojasi su visiškai skirtingu patyrimu. Simboliai iškalbingesni, jeigu žmogus rašo savo sapnų dienoraštį. Tada jis gali susivokti, ką konkretus simbolis reiškia būtent jam. Jeigu sapnų dienoraščio nerašote, nesusipainiosite pasikliaudami nuojauta.

 

Vasarą stengiamės pasidžiaugti įvairių gamtos stichijų artumu. Kartais sąmoningai siekiame jų palankumo. Kokią žinią stichijos atneša į sapnus?

Stichijų žaismas – archetipai, bendri visoms kultūroms. Į sapną įsiveržusi vandens stichija asocijuojasi su pasąmone ir moteriškuoju pradu. Neatsitiktinai, daugelis pasaulio pradžios mitų, susiję su šia stichija, jie skelbia, kad pasaulis gimė iš vandens. Taigi vanduo sapnuose atstovauja pirmapradžiams dalykams – pasąmonei ir moteriškajam pradui.

Jeigu žmogus sapnuoja vandenį, nėra abejonių, kad jį valdo jausmai. Proto balso jis tarsi negirdi. Ir tai nėra taip nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Grėsmingo vandens vaizdiniai sapnuose – įspėjimas, kad žmogus pats sau kelia pavojų pasiduodamas emocijoms. Tokie sapnai primena, kad, jeigu nenorime savo gyvenime būti marionetėmis, privalome gyventi ne vien jausmais, bet ir paisyti racionalumo.

 

Kai tik pasaulį pašiurpina milžiniška cunamio banga, pasigirsta pranešimų, neva daug kas jį prieš tai sapnavo. Ar tokios kalbos nėra laužtos iš piršto?

Žmonijos pasąmonė yra bendra. Ir sapnų pasaulis be galo paslaptingas. Jeigu koks nors žmogus susapnuoja, pavyzdžiui, cunamį, tai gali reikšti įvyksiantį reiškinį – tokiu atveju kalbėtume apie pranašišką sapną. Bet gali būti, kad cunamio vaizdinys iškilo dėl to, kad žmogaus organizme siaučia hormonų audros. Sapnų tyrinėtojai iš Amerikos yra paskelbę: esą dažniausiai audringą jūrą, pavojingai sūkuriuojančias bangas ir cunamius sapnuoja paaugliai. Šėlstanti vandens stichija įsisuka į sapnus ir tų žmonių, kurie išgyvena svarbių sprendimų, egzaminų laikotarpį.

 

Ugnies, ko gero, irgi į vieną prasmę nesubruksime?

Ugnies stichija susijusi su kundalini energija. Kundalini – žmogaus energetikos esencija, aprašyta dar indų vedose. Iš dalies ją galime įvardyti kaip vidinį karštį arba gyvybinės energijos gyvatę, kuri snūduriuoja apatinėje čakroje prie stuburo pradžios, o pažadinta kyla aukštyn. Kai ši energija pasiekia viršutinę čakrą, žmogus patiria nušvitimą.

Kitaip sakant, ugnis įkūnija žmogaus kūrybinį potencialą. Jeigu sapne ugnis teikia malonių išgyvenimų, pavyzdžiui, žmogus kursto namų židinio ugnelę, kūrena laužą, aplinkui jį šoka, dainuoja, tai gali liudyti, kad ugnis žmogui tarnauja. Vadinasi, žmogui viskas gerai.

Jeigu sapne švysčioja liepsnos, nuo kurių net užsidega namai, tada ugnis įkūnija agresiją. Sapne regint degančius namus reiškia įspėjimą, kad reikia valdyti liežuvį, laikas sutramdyti pyktį ir norą manipuliuoti kitais. Grėsmingi liepsnų liežuviai – tai nuoroda, kad į išorę einate per aštriai, per kaitriai. Ką konkrečiai darote neteisingai, tiksliau galima suvokti tik iš sapno konteksto.

 

Kartais sapne žemė žydi, o kartais net šaltas prakaitas išmuša krentant į duobę.

Palanku sapnuoti, kad ką nors sodinate, kad žemė išaugina derlių. Blogas ženklas sapne regėti plyną dirvą. Galima manyti, kad žmogaus laukia tam tikras virsmas. Jeigu dirvoje kažkas pasėta, tai sudygs. Tačiau ar tai pergalės vaisiai, ar kančios spygliai? Plika arba prižėlusi piktžolių žemė gali reikšti neteisingai pasirinktą gyvenimo kryptį arba ligas.

Dar II a. gyvenęs graikų filosofas Artemidoras savo veikale „Oneirokritika“, žemės simbolikai skyrė daug dėmesio. Jis rašė, jog žemės motyvas yra daugiareikšmis. Žemė yra ir motina gimdytoja, ir paskutinė prieglauda kūnui. Daugybė, žmogaus gyvenimui lemtingų, dalykų sapnuose gali prisistatyti per žemės vaizdinius.

Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, labai informatyvus dalykas yra sapno nuotaika. Savaime suprantama, kad susapnavus žydinčius medžius arba ant jų šakų sunokusius vaisius, jaučiamės pakylėti. Taigi sapno nuotaika ir simbolika neleidžia abejoti, kad pasąmonė mums siunčia žinią apie būsimą klestėjimą, džiaugsmą, pilnatvę.

Kita nuotaika bus persmelkusi tą, kuris pabudo iš sapno, kuriame įgriuvo į duobę ir vos nebuvo užbertas žemėmis. Viena mano pažįstama susapnavo būtent tokią situaciją. Ji pasakojo iš pradžių labai išsigandusi, susigūžusi ir laukusi paties blogiausio. Bet po akimirkos pamatė, kad ant jos byrantys žemės grumstai virsta žiedlapiais. Panika dingo, atsirado atsipalaidavimas ir ramybė. Taigi jutimai kardinaliai pasikeitė.

 

 Jeigu sapne veidą glosto vėjai?

Oro sąlygos sapne, žinoma, turi vaidmenį. Nieko naujo, kad giedra ir saulėta sapno aplinka byloja apie vyraujančią darną. Tuo pačiu jo pritraukiamus gerus įvykius, pageidaujamas permainas. Jeigu sapne lyja, tikėtina, kad išgyvenate liūdesio laikotarpį, jums nepavyksta rasti džiaugsmo šaltinio, tokiai būklei tęsiantis, gali iškilti ir depresijos pavojus.

Esu sutikusi žmonių, kurie pasakoja dažnai sapnuojantys vėją. Paprastai tokie sapnai atspindi neramų žmogaus temperamentą. Pavyzdžiui, į sapną įsiveržęs tornadas informuoja apie didžiulius gyvenimo pasikeitimus. Kai ką gali nupūsti, bet kažką neišvengiamai atblokš prie jūsų kojų. Švelnus vėjelis sapne – kelionių pranašas.

Aiškinantis sapnus, ypač tuos, kurie atrodo pranašingi, reikia nepamiršti, kad gyvename bendroje kolektyvinės sąmonės erdvėje. Šioje erdvėje sklando begalė įvairiausios informacijos: ir realius įvykius atspindintys vaizdiniai, ir mūsų pačių sąmonės sukurti fantomai. Atskirti, kuris jų pasirodė sapne, ne visada paprasta.