Teiginys, kad susituokę žmonės greičiau pasveiksta ir rečiau miršta nuo vėžio, gali skambėti kiek kontraversiškai, tačiau gali būti, kad tai yra tiesa. Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo duomenimis santuokoje gyvenantys žmonės, sergantys vėžiu, turėjo net 20 procentų didesnę tikimybę išgyventi negu vieniši žmonės.

 

Gyvenimas santuokoje pusei stebimų ligonių buvo net veiksmingesnis nei chemoterapija. Pastebėta, kad rūpestingi vyrai ar žmonos neretai padeda nustatyti ligą dar pačioje pradžioje, o pradėjus gydymą – greičiau pasveikti.

 

Artimieji tampa nepaprastai svarbūs, kai išgirstama gąsdinanti diagnozė. Minėto tyrimo vadovas, onkologas Paulas Ngujenas mano, kad pas gydytoją pacientas turėtų apsilankyti kartu su tuo žmogumi, kuriam jis rūpi (ar tai būtų draugas, ar šeimos narys, ar mylimasis). Artimas žmogus gali padėti susitaikyti su diagnoze ir neįklimpti į depresiją.

 

Kažkam reikia visada būti šalia, kol gydymas dar nebaigtas. Psichologinė parama yra esminis dalykas, padedantis iškęsti nemalonias procedūras ir skausmingus tyrimus. Ligonis turi jaustis svarbus ir mylimas, norėti gyventi.

 

Vedę vyrai turi net 23 procentų tikimybę, o ištekėjusios moterys – 16 procentų, įveikti šią ligą. Tyrimo metu pastebėta, kad didžiausią tikimybę pasveikti turėjo ligoniai, sergantys galvos ir kaklo srities vėžiu arba Hodžkino limfoma, taip pat ir kitų vėžio formų. Susituokę asmenys ne tik greičiau pradėdavo tinkamą gydymą, bet ir ištverdavo visą gydymo ciklą.

 

Be to, net 17 procentų rečiau vėžys išplisdavo po kitus kūno organus, nes susituokę asmenys greičiau kreipdavosi į gydytojus, pastebėję pakitimus ir nemalonius simptomus.

 

Pastaruoju tyrimu dar kartą įrodyta, kodėl verta susituokti. Jau ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kad susituokę žmonės laimingesni negu tie, kurie gyvena nesusituokę, ar yra vieniši bei išsiskyrę. Tam, kad žmogus būtų laimingas, būtini stabilūs, tvirti santykiai, kuriuose vienas kitu rūpinamasi.