„Šambala“ sanskrito kalboje reiškia paslaptingą žemę tarp snieguotų kalnų, kurios centre pastatytas miestas iš gryno aukso. Šiame mieste tvyro kone nežemiška ramybė ir taika. Tai lyg rojus Žemėje tiesiogine prasme.

 

Ne vienas keliautojas bandė atrasti šią mistinę vietą. Kur jos tik neieškojo! Tačiau visos paieškos buvo bevaisės, nesvarbu ar ieškotų milžiniškoje Gobio dykumoje ar Tibete, Kunluno kalnuose Kinijoje. Manoma, kad net skrendant lėktuvu virš mitinės Šambalos žemės, galima jos nematyti. Miesto sienos taip gerai saugomos, kad pašalinėms akims jų tiesiog neįmanoma pastebėti.

 

Anot legendų, šiame mieste gali gyventi tik labai tyros širdies žmonės. Šambaloje gyvena ilgaamžiai žmonės, kurių kūnas niekada nesensta. Jie turi antgamtinių galių. Jų dvasinės žinios labai gilios, o technologijos – pažengusios toliau nei paprastų mirtingųjų.

 

1928 metais vokiečių kilmės rusų mistikui ir menininkui Nikolajui Rerichui Tibeto lama pasakė, kad Šambalos miestas priklauso kitai dimensijai. Todėl pastarąjį miestą gali rasti tik tie, kurie dvasiškai pasiruošę jį pamatyti. Šambalos atsiradimas ir išnykimas tiesiogiai priklauso nuo mūsų minčių. N. Rerichas paslaptingąjį lamą sutiko keliaudamas Indijoje. Vėliau iš žmonių jis sužinojo, kad buvo susitikęs su lama iš prarastojo pasaulio – Šambalos.