Laikantis dietos labiau už viską norisi neleistino saldumyno gabalėlio. Tuomet ir padūsaujame – kodėl negali būti dietos, kai vietoj daržovių ir grūdų valgytume tik saldėsius? Ar tai tikrai neįmanoma? Deja, dietologai ir kiti gydytojai negailestingi. Net patys maistingiausi saldumynai, tokie kaip juodasis šokoladas, negali atstoti visaverčio maisto ir dar padėti numesti svorio. Vis dėlto džiugina tai, kad besilaikant dietos tam tikrų saldžių skanėstų galima valgyti.

 

Pamiršti saldėsiai

Pieniškas šokoladas, saldainiai, pyragėliai ir ledai – skanūs užkandžiai, bet kartu ir greitas būdas svoriui augti, arba sužlugdyti ilgai ir kantriai besilaikomą lieknėjimo programą. Vos viena porcija tokio maisto gali sužlugdyti vienos dienos kalorijų rekordą. Tačiau naudingųjų medžiagų iš tokio maisto beveik negaunama. Dėl to dauguma šių skanėstų vadinami „tuščiomis kalorijomis“. Tačiau ką daryti norint atsispirti saldumo potraukiui? Puiki naujiena – to daryti visiškai nereikia. Paslaptis – rinktis tokius saldumynus, kurie teikia naudos. Klaidingai manoma, kad saldumo poreikį galima patenkinti tik beverčiais saldumynais. Iš tiesų yra gausybė sveikų saldžių produktų, kurie net nelaikomi saldėsiais.

 

Juodasis šokoladas

Pirmiausia – apie desertą, kurį visi vadina saldumynų karaliumi – juodąjį šokoladą. Jame esančios medžiagos flavonoidai sumažina infarkto, kitų širdies kraujagyslių susirgimų tikimybę, stabdo ląstelių senėjimą. Šio šokolado sudėtyje yra vitaminų F, B, kalio ir kalcio, taigi jis netgi apsaugo dantis nuo ėduonies. Dieta visiškai nenukentės kas antrą dieną suvalgius po 2–3 gabalėlius juodojo šokolado. Tačiau nuotaika tikrai pagerės – juk saldu ne tik pasidžiaugti geru šokoladu, bet taip „nusižengti“ pačiai dietai.

 

Švieži vaisiai ir uogos

Daržovės yra sveikesnis maistas, pavyzdžiui, per pietus. Todėl švieži vaisiai ir uogos laikantis dietos – leistini. Be to, jais puikiai patenkinamas saldumo poreikis. Be to, leidžia išlikti liekniems ir sveikiems, nes švieži vaisiai ir uogos turi daugybę vitaminų ir mineralų, tačiau mažai kalorijų. Tarkime, viename braškių puodelyje slypi tik 50 kalorijų, mėlynių – 85, obuolys turi 70 kalorijų. Visgi yra tokių vaisių ir uogų, kurių, laikantis griežtos dietos, derėtų vengti, pavyzdžiui, puodelis aviečių suteiks net 260 kalorijų.

Itin skanus desertas – mažai kalorijų turinčius vaisius ir uogas užpilti liesu jogurtu. Toks skanumynas tikrai pamalonins saldumo receptorius.

 

Šaldytų vaisių desertai

Deja, vaisiniai ledai, pagaminti iš nenatūralių maisto medžiagų, tikrai nebus draugas. Geriausia tuo įsitikinti įdėmiai perskaičius jų sudėtį. Išeitis vienintelė – desertus gamintis patiems. Pavyzdžiui, į smulkintuvą galima sudėti mėgstamus vaisius, susmulkinti iki vientisos masės, jeigu be proto norisi – įdėti šaukštelį cukraus. Tuomet supilstyti į mažus indelius ir užšaldyti šaldiklyje. Desertui šiek tiek sukietėjus, į kiekvieną indelį galima įdėti po pagaliuką. Taip bus galima mėgautis natūraliais ledais ant pagaliuko. Nepatingėjus kas 30 min. 3–4 kartus ištraukti iš šaldiklio ir išplakti plaktuvu, šerbetas taps puresnis ir dar skanesnis.

 

Spalvinga želė

Kartais leistinas saldumynas laikantis dietos – becukrė želė. Kad būtų įdomiau ir skaniau valgyti, tokį desertą galima pasidaryti daugiasluoksnį. Išsirinkti mėgstamiausių skonių želių ir susluoksniuoti vieną ant kitos indelyje. Į daugiasluoksnę arba vienos spalvos želę prieš stingdant galima įdėti vaisių gabalėlių ar uogų. Galima pagaminti netgi želės tortą, papuoštą šviežiais vaisiais ir uogomis. Toks gaivus desertas, po truputį įsibėgėjant pavasariui, tikrai nepakenks figūrai.

 

Saldainių dieta „Ayds“

Tokia neįtikėtina dieta iš tiesų egzistavo Amerikoje 1970–1980 metais. Šie saldainiai vadinosi „Ayds“, tariami kaip panašiu metu išplitusi liga AIDS. Besitikintieji sulieknėti netgi galėjo rinktis iš kelių skonių: šokoladinio, mėtinio šokoladinio, karamelinio ir žemės riešutų sviesto. Lieknėjimo saldainių paslaptis – juose esanti apetitą slopinanti medžiaga fenilpropanolaminas. Šiais laikais ji laikoma kenksminga sveikatai. Teigiama, kad jaunesnėms merginoms ji gali sukelti net infarktą. Tačiau tuomet žmonės saldainius graibstė, nes jų poveikis buvo akivaizdus. Įdomiausia tai, kad saldainių dietos banga nuslūgo visai ne dėl jos iš tiesų žalingo poveikio sveiktai. Tai nutiko dėl paskelbtos AIDS epidemijos. Kadangi pats žodis skambėjo lygiai taip pat kaip stebuklingųjų saldainių pavadinimas, todėl pirkimas staigiai sumažėjo. Gamintojai nusprendė pavadinimą keisti, tačiau tas nieko gero nebedavė. Galiausiai šie apetitą slopinantys saldainiai buvo uždrausti.

 

Įdomūs faktai

  • Žodis „šokoladas“ yra kilęs iš actekų kalbos xocolātl ir reiškia „kartusis vanduo“. Pirmieji kakavos pupeles, iš kurių gaminamas šokoladas, pradėjo naudoti dar majai ir actekai. 1900 m. pr. Kr. jie jau gamino kakavos pupelių gėrimą, kuris buvo skystas, kartokas ir dažniausiai karštas.
  • Pieniškas šokoladas buvo skurtas tik XIX a. pabaigoje. Jį išrado Danielis Peteris ir Henris Nestle 1875 m.
  • XIX a. pradžioje kai kurie gydytojai pacientams, kenčiantiems nuo nelaimingos meilės, paliktiesiems ar našliams, skirdavo šokolado skausmui maldyti.
  • Per metus Amerikoje suvartojama apie 1,5 mlrd. kg šokolado. Tai sudaro apie 5,5 kg žmogui. Lietuvoje vienas žmogus suvalgo apie 2,5 kg. Mėgstamiausia šokolado rūšis Lietuvoje – juodasis. Taigi galima džiaugtis sveiku tautiečių pasirinkimu.
  • Kakavos miltelių tirpimo temperatūra yra kaip kūno temperatūros. Štai kodėl šokoladas taip maloniai pradeda tirpti burnoje, paskleisdamas savo nuostabų saldumą.
  • Pirmasis cukraus vatos pavadinimas buvo „medvilniniai saldainiai“. Net ir šiandien Amerikoje lapkričio 7 d. yra minima Valstybinė medvilninio saldainio diena.
  • 1929 m. sukurto visame pasaulyje žinomo šokoladinio batonėlio „Snickers“ pavadinimas – tai išradėjų Franko ir Ethelio Marsų laikomo žirgo vardas.
  • Čiulpiamas ledinukas, angliškai vadinamas „lollipop“, pavadintas pagal jo išradėjo Džordžio Smito sportinį žirgą, kurio vardas buvo Lolly Pop. Ledinukas pristatytas 1908 m. Amerikoje.