Antra pagal dydį Saharos dykuma plyti Šiaurės Afrikoje. Ji driekiasi vienuolikos valstybių teritorijose. Karščiausioje Žemės dykumoje auga išskirtiniai augalai (prie ekstremalių sąlygų prisitaikę įvairūs krūmai ir kaktusai) bei gyvena driežai ir kojotai. Milžiniška Saharos dykuma neabejotinai slepia daugybę paslapčių.

 

Libijos dykumoje palydovai nufotografavo dingusios civilizacijos griuvėsius. Pačioje nesvetingiausioje dykumos dalyje, kurioje tvyro nepakeliamas karštis Anglijos Leičesterio universiteto mokslininkai, išstudijavę palydovų nuotraukas, aptiko daugiau nei 100 tvirtovių, ūkių ir pilių, keletą miestų. Gyvenvietė įkurta nuo 1 iki 500 mūsų eros metų. Miestas turėjo klestėti Romos imperijos laikais ir dar prieš ją.

 

Valdant M. Kadafiui, apie šiuos dykumoje esančius griuvėsius nieko nebuvo kalbama. Tik žlugus Muamaro Kadafio režimui Libijoje 2011 metų rudenį buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai.

 

Dingusius miestus pastatė garamantų gentys, apie kuriuos nėra išlikę itin daug duomenų. Kalbama, kad paslaptingųjų dykumų gyventojų gyvenimo būdas ir kultūra buvo toliau pažengę nei rašoma senuosiuose šaltiniuose. Garmanatų gentys pirmosios pradėjo kurti oazes ir prekiauti už Saharos ribų.

 

Saharos dykumoje mokslininkai aptiko pilių kompleksų griuvėsius iš purvo plytų (žalio molio), gyvenamųjų būstų liekanas, akmenines laidojimo piramides, šulinių ir sudėtingų drėkinimo sistemų, aikštynų pėdsakus. Stebina, kad šioje vietoje klimatas nė kiek nepakito, o žmonės sugebėjo išgyventi nesvetingoje dykumoje, kurioje per metus iškrinta 0 mm kritulių.