S. Skvernelis teigia, kad siūlomo nulio promilių įstatymo visiems vairuotojams žmonės turėtų nebijoti

Itin daug diskusijų sukėlusio vidaus reikalų ministerijos siūlomo nulio promilių įstatymo visiems vairuotojams žmonės turėtų nebijoti, sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Ministerija šiuo metu laukia medikų išvadų bei rekomendacijų, kaip įstatymą padaryti kuo tobulesnį, galbūt įteisinant ne absoliutų nulį, o paliekant tam tikrą paklaidą.

 

Apie nulio promilių įstatymą bei pareigūnų užmokestį už I. Molotkovo gaudynes „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

 

- Pradėkime nuo ypatingai daug diskusijų sukėlusio ministerijos siūlymo dėl nulio promilių. Širvintose 15-metį pražudė „Volvo“ vairuotojas, kuris buvo girtas, gėrė ir prieš avariją, ir po, be to, net negalėjo vairuoti. Ši situacija parodo, kad dažniausiai avarijas sukelia būtent tokie žmonės. Vadinasi, Jūsų siūlymas ir kovos ne su tais, kurie kelia didžiausią pavojų?

 

- Ta reakcija, kurią iššaukė, diskusija, yra gerai. Parodo, kad problema aktuali, alkoholio vartojimas šalyje yra bėda. Matosi didelis noras vairuotojui arba eismo dalyviui dalyvauti eisme apsvaigus nuo alkoholio. Mes laukiam atsakymų iš instuticijų, kol kas tai išorinis derinimas. Net Vyriausybei šis projektas nebuvo pristatytas. Paskutinė Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita konstatuoja, kad 0,05 promilės alkoholio kraujyje jau turi įtaką priimamiems sprendimams ir poveikį vairuotojams, 0,1 promilė 5 kartus padidina tikimybę patekti į eismo įvykį. Tai, kad norima grįžti prie sauso įstatymo, kuomet pietų metu negalėsite išgerti taurės vyno, yra mitas. Galite išgerti, tik nevažiuokite po paskutinio gurkšnio. Kol pusę valandos pabendrausite, alkotesteris parodys nulius.

 

- Yra vartojantys atsakingai ir neatsakingai.

 

- Savaitgalį žinomi asmenys buvo sulaikyti, pasiaiškinimas standartinis – vienas alaus. Tas vienas alaus ir būna – vienas, antras, trečias. Nereikia sakyti, kad išgelbėtų nuo visų problemų. Diskutuojame, laukiame atsakymo, galbūt nustatyti reikalingą atsakomybę – įspėjimą, kad žmogui nuobauda būtų be finansinių paskatų, teisių atėmimo. Jeigu gauna vieną, antrą įspėjimą, tai protingas žmogus sureaguos. Teko daug matyti žmonių, kurie vieną taurę išgėrė, sakė, kad gerai jaučiasi, viršijo normą, išbėgo, kad ir neblaivus pėstysis neleistinoje vietoje, jis yra partrenkiamas, bet fiksuojamas neblaivumo lygis ir žmogus turi daug problemų.

 

- Vieną taurę išgėręs žmogus gali jaustis kaip neišsimiegojęs.

 

- Nuo vienos taurės nė vienas neviršys, nebent išgėrėte, iš karto sėdate už vairo ir pučiate.

 

- Siūlydami tokias pataisas teigiate, kad vairuotoją girtu reikia laikyti jei jis vos viršija nulį promilių.

 

- Yra įvairūs girtumo laipsniai. Galime laikyti, kad yra neblaivus, jeigu atitinka paklaidos ribose. Alkotesteris turi paklaidą, absoliutaus nulio gamtoje niekur nėra. Gali būti ir 0,017 promilės, nuo tam tikro kiekio ir procentiniai dalykai. Visos paklaidos vertinamos vairuotojo naudai.

 

- Ar alkotesteris turėtų numatyti paklaidą, ar reiktų numatyti tose pataisose?

 

- Gali būti ir dviguba paklaida, galima numatyti ir įstatyme.

 

- Sustabdys vairuotoją, jis įpūs 0,1 – 0,2, nesvarbu, rodys paklaidą, ar ne, tai pareigūnas turės bausti.

 

- Ne, jis turi vertinti paklaidą vairuotojo naudai, o įvertinus tos ribos gali ir neviršyti. Tai yra privalomas dalykas.

 

- Kaip yra dėl alkoholio organizme, kai žmogus išgėręs vaistų – gudobelių tinktūros, širdies lašų, patys medikai teigia, kad kai kurie maisto produktai gali šiek tiek promilių pripūsti.

 

- Jeigu medikai argumentais įrodys, kad turi būti paklaida, taip ir bus padaryta. Įstatymas numato draudimą vairuoti apsvaigus nesvarbu nuo ko, kada viršijama tam tikra riba. Džiaugiuosi diskusija, mes nesame užsispyrę stabai, kad taip turi būti. Mūsų tikslas padaryti, kad įstatymas būtų kuo tobulesnis.

 

- Yra kelios Europos Sąjungos šalys, kuriose įstatymas galioja – Bulgarija, Čekija, Slovakija, Vengrija. Vadinasi, nėra populiari priemonė.

 

- Toje pačioje Lenkijoje yra riba, kai traktuojama, kad yra ne neblaivus, o išvakarėse vartojęs alkoholį. Truputėlį kita atsakomybė, nuobauda. Modelių gali būti įvairių. Vėl galime žiūrėti į alkoholio vartojimo kultūrą. Pietų Europos valstybėse, jeigu pietų metu leidžiama taurę, taurę ir išgeria, pas mus, jei leidžiama taurė, išgeria dvi, tris, penkias ir po to sako – kam nepasitaiko.

 

- Galbūt reiktų įteisinti, kad automobilius sustabdę pareigūnai tikrintų kiekvieno vairuotojo blaivumą? Nes dabar policininkai tikrina tik jei kelia įtarimų.

 

- Tos priemonės irgi vyksta. Galite matyti vadinamuosius koridorius, kai pareigūnai išsirikiuoja ir pučia kiekvieną. Europinė praktika skatina, kad tokių reidų būtų kuo daugiau ir jų tikrai bus. Jeigu jums nedavė papūsti, nereiškia, kad jūsų netikrino.

 

- Dar viena tema – Igorio Molotkovo gaudynės, visuomenė ūžia dėl vieno fakto. Kodėl pareigūnams, kurie dirbo tą naktį, nemokama už viršvalandžius?

 

- Už kiekvieną atidirbtą viršvalandį privalo būti sumokėta. Policijos generalinis komisaras man patvirtino, kad visiems pareigūnams, kurie neatsisakė, yra sumokėta. O alternatyva tiems, kurie perdirbo, buvo pakelti pagal specialų planą – suteikti nemokamą laiką, išeiginę, tokiu būdu kompensuoti.

 

- Iš kur atsirado tie pareigūnų pasakojimai, kad jiems vardan solidarumo, garbės reiktų atsisakyti užmokesčio už viršvalandžius?

 

- Tokia iniciatyva kilo Vilniaus patrulių rinktinėje, kur dalis pareigūnų nusprendė, kad jie taisė savo kolegos klaidą ir dirbo tiek, kiek reikėjo. Nuo pat pradžių mano pozicija buvo tokia, kad žmonėms už darbą turi būti sumokėta. Aišku, jeigu teisiškai įmanoma atsisakyti tų valandų, tai jiems daro tik tai garbę.

 

- Ar teisėtas yra vadovybės reikalavimas būti solidariems ir neimti užmokesčio?

 

- Kiek žinau, tokio reikalavimo nėra. Jeigu būtų, jis iš pagrindų būtų neteisėtas. Tuo metu buvo daug emocijų, galbūt patrulių rinktinė tokią iniciatyvą išreiškė.

 

- Kodėl susidaro įspūdis, kad policijoje garbe tampa užmokesčio atsisakymas?

 

- Nemanau, kad tai yra prievarta. Kiekvienas mūsų sureaguotume vienaip ar kitaip. Jeigu apskaitoje įtraukti viršvalandžiai, privaloma sumokėti. Kolegos turi skirtingas nuomones, džiaugiuosi, kad tai pakankamai demokratiška bendruomenė. Turim tokių atvejų, kai buvo ekonominės krizės pradžia, kai reikėjo apsispręsti, ką darom – ar einam nemokamų atostogų ar mažinam darbuotojus, didžioji dauguma nusprendė eiti nemokamų atostogų, bet ne visi išėjo. Niekas nebuvo išvytas, nenukentėjo, o kolegų reakcija irgi buvo.

 

- Buvo daug diskutuojama, kiek kainavo gaudynės. Gal žinote?

 

- Tie pareigūnai, kurie buvo pakelti, gali pasiskaičiuoti darbo užmokestį ir viršvalandžius, tai ir sudarytų tą sumą.

 

- Kaip Jums sekasi, ministre? Įtampa atslūgo?

 

- Gerai. Įtampa visą laiką yra, nes dinamika, plati sritis.

 

- Ar po to, kai atsiėmėte atsistatydinimo pareiškimą, Jums teko bendrauti su prezidente ir Seimo pirmininke? Kaip sekėsi?

 

- Teko. Normaliai.

 

- Nėra kažkokių užuominų, Seime nepatvirtintų projektų?

 

- Nemanau, kad tokiais būdais, pigaus keršto būdu galima spręsti.

 

- Kieno mintis buvo įgelti prezidentei dėl situacijos, susijusios su Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir generolu S. Madalovu? Jūsų ar premjero?

 

- Nemanau, kad čia galima kalbėti apie įgėlimą. Niekas niekam negėlė.

 

- Suprantate, apie ką kalbu – situaciją, kuri susidarė po to, kai naujasis vadovas išsakė tam tikrus faktus apie tarnybą, kai paaiškėjo, kad generolas turėjo stiprų užnugarį, palaikymą Prezidentūroje.

 

- Kas kur ką turėjo reikia spręsti kiekvienam asmeniškai. Apdovanojimas buvo įteiktas pagal turimą informaciją. Įtarimai dėl nusikalstamų veikų nepareikšti. Tai yra faktai, kurie buvo nustatyti seniausiai. Atėjus naujam tarnybos vadui tuos klausimus kėlė jūsų bendruomenė, patys pareigūnai. Manau, kad vadas pasirinko teisingą poziciją, kad faktų neslėpė.

 

- Faktai paviešinti, įsijungė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, įvardintos konkrečios situacijos. Ir kas iš to?

 

- Procesai nėra pasibaigę. Dalis negerų dalykų, kurie yra vado kompetencijoje, šalinami, su kita dalimi dirba specialiosios tarnybos, procesai tęstiniai arba baigiamieji.

 

- Norėtųsi, kad kažkas prisiimtų atsakomybę, kuomet išaiškėja tiek faktų. Kas turės atsakyti?

 

- Turime atskirti tai, ką galime ištaisyti ir užkardyti, tai VST vado reikalas. Jau šiandien nėra tų žmonių, kurie buvo etatuose, bet nevaikščiojo į darbą, dalis keisis darant reformą. Šiuo metu nėra to vadovo, kuriam esant galimai tokie faktai buvo vykdomi.

 

- Ar generolas S. Madalovas turės prisiimti kažkokią atsakomybę?

 

- Tai vertins teisėsauga. Tas žmogus nebedirba. Kalbant apie tai, kad gali skirti jam papeikimą, tai prasmės nebeturi.

   

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.