drakulos pilis

Nepakartojamas gamtos grožis, išskirtinė architektūra ir užburianti Juodosios jūros pakrantė. Tokia yra Rumunija, mitais ir stereotipais apipinta šalis, kurią dažnai turistai aplenkia bijodami tariamai agresyvių benamių, manydami kad šalyje neegzistuoja gražių architektūrinių pastatų ir tikėdami, kad vietiniai yra nesvetingi. O visus šiuos stereotipus galima paneigti…

 

Kalnuota sniego karalystė

 

Šalis įsikūrusi pietryčių Europoje, ribojasi su Bulgarija, Vengrija, Moldova, Serbija ir Ukraina. Jos krantus skalauja Juodoji jūra, o kraštovaizdį puošia Karpatų ir Biharų kalnai bei Dunojaus upė. Rumunijoje vasaros yra karštos, o žiemos vėsios. Čia vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinantis į žemyninį. Kalnai žiemą būna nukloti nuostabia sniego paklode. Atostogauti čia galima visus metus – žiemą nuobodžiauti neteks slidinėjant, o vasarą mėgaujantis Juodąja jūra ir nuostabiu šalies kraštovaizdžiu.

 

Turizmo svarba

 

Pasak kelionių ir turizmo tarnybos, Rumunija yra ketvirta sparčiausiai besivystanti šalis pasaulyje. Ji tampa vis populiaresnė vieta renkantis atostogas ir praeityje lipdytos neigiamos etiketės praranda prasmę. Turizmas yra labai svarbus šalies ekonominėje plėtroje. Per paskutiniuosius metus Rumunija sulaukė daugiau turistų nei Bulgarija, Graikija ir Italija. Dažniausiai žmonės čia atvyksta dėl nuostabios viduramžius primenančios architektūros ir išplėtoto kaimo turizmo.

 

Klaidingi stereotipai

 

Dažnai kalbant apie Rumuniją yra sudaromas įspūdis, kad tai labai varginga šalis. Manoma, jog valstybėje gyvena vien romų tautybės žmonės – nedirbantys, vaikams nesuteikiantys galimybių mokytis ir vagiantys iš turistų. Tokį šalies įvaizdį dažnai sukuria pati Rumunijos žiniasklaida. Tačiau jis nėra visiškai teisingas.

 

Nors ši šalis nelaikoma ekonomiškai stipria, joje verslas plėtojamas kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje. Rumunijoje išties gyvena nemažai romų tautybės žmonių, tačiau nusikalstamumas ir nedarbas čia nėra dideli. Prie neigiamos nuomonės formavimo prisideda ir patys rumunai – jie mėgsta skųstis įstatymais, mažomis algomis ir  blogu gyvenimu.

 

Vampyrų manija

 

Vampyrų personažų populiarumas šiuo metu išaugęs visame pasaulyje. Garsiausiu visų laikų vampyru laikomas rašytojo Bremo Stokerio personažas Drakula. Jo prototipą Rumunijos turizmo ministerija jau seniai siekia paversti vietinio turizmo simboliu. Tačiau iki šiol Drakula netampa oficialiu prekės ženklu.

 

Taip gali būti dėl to, kad personažas Drakula išgalvotoje istorijoje nužudė net 80 tūkst. žmonių. Tai darydavo sadistiškai ir žiauriai. Tačiau Rumunijoje šis personažas laikomas drąsiu ir stipriu, tikru šalies patriotu. Todėl dabar Drakula yra skelbiamas kaip neoficialus šalį reprezentuojantis prekės ženklas, kuris greitai turėtų tapti oficialiu. Šiuo metu Rumunijoje labai populiarūs marškinėliai su vampyrais, jų statulėlės, kostiumai ar net apatinis trikotažas su Drakulos atvaizdu.

 

Neišnykstantis skurdas

 

Rumunija yra laikoma gana nepasiturinčia šalimi. Skurdo lygis čia siekia net 40 proc. Nuo jo labiausiai kenčia kaimo žmonės – jie didžiąją savo uždarbio dalį skiria maistui, o santaupų dažniausiai neturi jokių. Skurdo lygis šioje šalyje net keturis kartus didesnis nei, pavyzdžiui, Lenkijoje.

 

Pagal etnines grupes šioje šalyje labiausiai skursta romai. Jų skurdo lygis siekia net 60 proc. Su finansinėmis problemomis Rumunijoje žmonės susiduria anksti – 37 proc. skurstančiųjų yra 20-25 metų amžiaus. Vienas pagrindinių veiksnių skurdui yra menkas išsilavinimas. Dažniausiai bloga finansine padėtimi skundžiasi vos aštuonias klases baigę jaunuoliai.

 

Rumunijoje turistai sunkiai pamatys skurdo iškankintus žmones. Jie gyvena atskiruose kvartaluose, miniatiūriniuose mediniuose namukuose, susispaudę po kelias šeimas. Ekskursijų metu tokie skurdūs rajonai aplenkiami ir turistams rodoma gražioji Rumunijos pusė.

 

Verta apsilankyti

 

Linksmosios kapinės. Sepantoje,  mažame Rumunijos kaime yra įsikūrusios unikalios kapinės, vadinamos „Linksmosiomis kapinėmis“. Tai vieta, skirta laidoti artimuosius, o taip pat – muziejus po atviru dangumi. Sukurtos dar 1940 metais, šiandien kapinės tapo gana populiarios. Jos išsiskiria spalvingais aukštais kryžiais ir antkapiuose išraižytais eilėraščiais apie mirusiojo gyvenimą. Turistai mielai apsilanko šiose kapinėse ir žvalgosi tarp daugiau nei 800 kryžių, skaito linksmus ir nuotaikingus eilėraščius apie mirusiųjų gyvenimą. Daugumoje kultūrų mirtis yra suprantama kaip skaudus ir liūdnas įvykis, tačiau Sepantoje ji traktuojama kaip šventė, per kurią reikia linksmintis. Šis paprotys kilęs iš šiame kaime kadaise gyvenusios genties, kuri tikėjo, kad žmogaus gyvenimas yra amžinas, o mirtis – perėjimo tarpsnis į geresnį gyvenimą.

   

Drakulos namai. Jie kitaip dar vadinama Brano pilimi. Ši pilis apipinta įvairiausių legendų ir pasakojimų. Pasak vienos iš jų, XV amžiuje čia gyveno žiaurusis Transilvanijos grafas Vladas III. Dar jis yra žinomas kaip Drakula, apie kurį sukurta daugybė knygų ir filmų. Šiuo metu pilyje įsikūręs muziejus, pripažintas viena populiariausių vietų visoje Rumunijoje. Per metus čia apsilanko apie 400 tūkst. turistų.

 

Šv. Onos ežeras. Tai vienintelis vulkaninės kilmės ežeras ne tik Rumunijoje, tačiau ir visoje Europoje.Jis ypatingas, nes yra 946 metrų aukštyje, rytinėje Karpatų kalnų dalyje. Šio ežero vanduo yra nepaprastai švarus ir skaidrus bei laikomas pačiu gryniausiu pasaulyje. Dėl labai žemo mineralų kiekio jo vandens gerti negalima. Jame taip pat nesiveisia jokios įprastai vandenyje gyvenančios gyvybės formos.

 

Parlamento rūmai. Šiuos rūmus verta pamatyti dėl keleto priežasčių.Labai prabangūs, neaprėpiamai dideli ir traukiantys dėmesį – tokie yra Rumunijos parlamento rūmai. Juose dabar įsikūręs šalies parlamentas ir Europos Sąjungos institucijų štabai. Pastatas yra 270 metrų ilgio ir 240 metrų pločio. Rūmai yra pasiekę net tris Gineso rekordus – didžiausio pastato Europoje, sunkiausio administracinio pastato pasaulyje ir brangiausio pastato visatoje.

 

Pavojingiausias asfaltuotas kelias. Jis vadinamas „Tansfegerešanas“ ir yra tituluojamas vaizdingiausiu keliu visame pasaulyje. Įsikūręs tarp dviejų aukščiausių Rumunijos Karpatų kalnų viršūnių jis siekia net 90 kilometrų. Tai pats pavojingiausias kelių ruožas, todėl ypač mėgstamas ekstremalų. Teigiama, kad statant šį kelią žuvo apie 400 žmonių. Siekiant užtikrinti saugumą, greitis yra ribojamas. Šioje atkarpoje leidžiama važiuoti vidutiniškai 40 km/val.

 

Augantys akmenys. Juos vietiniai dar vadina „Trovantais“.Paprastam žmogui jie gali nepadaryti įspūdžio, bet apsilankyti Trovantų muziejuje, esančiame Košteščio kaimelyje,  verta dėl įvairiausių legendų apie šiuos akmenis. Pasak vietinių, jie nuolatos auga ir keičia formas. Seniau rumunai manė, kad šie akmenys neša nelaimes ir yra pavojingi.

 

Įdomu

  • 1889 metais Rumunijos miestas Timisoara tapo pirmuoju Europoje, turinčiu elektrinį gatvių apšvietimą.
  • Rumunų kalbai yra 1700 metai.
  • Bukareštas žinomas dėl didžiulės benamių šunų gausos. Kasmet benamiai šunys sužaloja apie 9000 žmonių.
  • Šioje šalyje didelė dalis gyventojų yra romai, kitaip dar vadinami čigonais.
  • Rumunija yra devinta šalis pasaulyje, pagaminanti daugiausiai vyno.
  • Didžiausia rudųjų meškų populiacija pasaulyje yra Rumunijoje.
  • Ši šalis gali pasigirti garsiais sportinių šokių čempionais, kurie iškovoja pergales visame pasaulyje.
  • Ji taip pat garsėja kišenvagiais, todėl leidžiant laiką šioje šalyje patartina labai saugoti savo daiktus.
  • Rumunijoje veikia 106 universitetai, kurie kasmet išleidžia 125 000 absolventų.
  • Minimalus atlyginimas Rumunijoje yra 800 lėjų (166  eurai)