LNK laidoje „Yra kaip yra“ šio trečiadienio popietę 17. 15 val. imigrantai, valdžios atstovai bei eiliniai mūsų šalies gyventojai kalbės apie tai, ar Lietuva turėtų priimti vis labiau į Europą besiveržiančius pabėgėlius.

 

Yra kaip yra

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš laidoje sakė, kad Lietuva turėtų ir galėtų priimti pabėgėlius. Tačiau moteris pastebi, kad tam reikia tinkamai pasirengti.

 

R. Kuleš laidoje sakys, kad mūsų šalis turi šiek tiek patirties perkeliant pabėgėlius iš ES valstybių, bet neturi patirties dalyvaujant pabėgėlių iš trečiųjų šalių perkėlimo programose.

 

Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis sako, kad vietos gyventojai yra labai sunerimę dėl vis didėjančio pabėgėlių skaičiaus bei sako, kad anksčiau būta daug konfliktų su čečėnais ir afganais, ypač dėl kultūrų skirtumų: jeigu gatvėje eina musulmonas vyras, tai moteris su vaiku turi trauktis, taip pat pabėgėlių centre vietines merginas „kabina“. Pats seniūnas turėjo konfliktą su užsieniečiais dėl cigaretės, kai buvo numesta prie jo akių ne į šiukšlinę, tačiau seniūno prašomas užsienietis demonstratyviai nuorūkos nekėlė.

 

Kitas laidos dalyvis – verslininkas Viktoras, kuris su šeima Rukloje gyvena jau 18 metų. Vyras sako, kad jaučia didelį nerimą dėl atvykstančiųjų, nes jo patirtis su buvusiais pabėgėliais iš Čečėnijos – nekokia. Viktoras sako, kad prieš 10 metų atvykęs jaunimėlis pradėjo siūlyti „stogą“, tai yra apsaugą ir pagrasino susidorojimu. Be to, atsiradus čečėnams, prasidėjo iš narkotikų platinimas.

 

Laidoje dalyvavę pabėgėliai atviravo, kad galutinis jų tikslas nebuvo Lietuva. Pabėgėlis iš Afganistano Hasmatas Rukloje su žmona ir dviem dukrytėmis gyvena 9 mėnesius. Jie bėgo nuo karo, kadangi vyrai teroristai reikalavo atiduoti visus pinigus. Vyras prekiavo turguje, todėl pinigų stygiaus nejautė, bet bandant bėgti į Vokietiją pakliuvo į Lietuvą. Panašias istorijas pasakos ir kiti laidos dalyviai, kurie atidavę paskutinius pinigus bėgo nuo karo Sirijoje, kuris jau dabar pareikalavo daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, o 6,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

 

2014 metais Lietuva buvo  34 vietoje pagal prieglobsčio prašymų pateikimą 44 pramoninėse valstybėse. nuo 1997 iki 2014 m. Lietuvoje tarptautinė apsauga suteikta iš viso 1007 asmenims iš 30 šalių. Apie 80 % visų  asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga Lietuvoje, yra Rusijos (daugiausia Čečėnijos) arba Afganistano piliečiai: Rusijos piliečiai sudaro 61 %, Afganistano – 18 %. 2014 metais pripažinti  24 asmenys, 67 asmenims buvo suteikta papildoma apsauga, 104 asmens prašymai atmesti, o 164 asmenų prašymų nagrinėjimas nutrauktas. Apsaugą Lietuvoje ir leidimą nuolat gyventi gavo 10 asmenų iš Afganistano, 11 iš Rusijos,  1 iš Baltarusijos , 1 asmuo be pilietybės bei  1 iš Kazachstano.  Papildoma apsauga ir leidimai laikinai gyventi  buvo išduoti 67 asmenims: 28 iš Ukrainos, 14 iš Rusijos, 2 iš Sirijos, 1 iš Egipto bei 22 iš Afganistano.

 

Laidą „Yra kaip yra“ žiūrėkite šią trečiadienio popietę 17 val. 15 min. per LNK.