Viliojantis ir svaiginantis aromatas, trapi, bet karališka išvaizda bei aštrūs spygliai rožes seniai pavertė gėlių karalienėmis. Jos be galo vertinamos aistringų įsimylėjėlių, o dėl gražesnio ir retesnio kero ne vienas sodininkas paaukotų visus kitus savo darželio žiedus. Rožės turi stulbinamą galią – jos užburia grožiu, apsvaigina aromatu ir nustebina… skoniu!

 

Rožėmis gardžiuojamasi nuo senovės

Jau nuo seniausių laikų rožes skynė ne vien namams puošti ar simpatiškam žmogui dovanoti – puikiai išmanė jų gydomąją galią. Romos imperijoje šios gėlės augintos kaip vaistinis augalas. Iš rožių žiedlapių buvo ruošiamos arbatos, nuovirai, naudoti netgi magijos ritualų metu. Su malonumu skanautas rožių medus, o pikantiškų desertų mėgėjai lepinosi cukruotais žiedlapiais. Senovėje tikėjo, kad veiksmingiausios ir naudingiausios – raudonos rožės. Beje, šių gėlių gydomoji galia neneigiama ir šiandien – jų patariama vartoti norint iš organizmo pašalinti toksinus, esant žarnyno problemoms. Rožių žiedlapiai pasitarnaus užėjus pykinimui – tiesiog praryti keletą šio dekoratyvaus augalo žiedlapių. Tačiau rožės naudojamos ne vien siekiant išgyti – jos itin vertinamos kulinarų ir gurmanų.

 

Desertui – lengvučiai žiedlapiai

Rožės – ne tik gėlių darželio, bet ir desertų karalienės. Vis labiau populiarėja vestuvių, krikštynų ir kitų svarbių švenčių metu stalą puošiančio torto dekoravimas ką tik skintomis gėlėmis. Būtent dėl elegancijos ir subtilaus aromato tam dažniausiai naudojami įspūdingi gyvų rožių žiedai. Smaguriai, nesnauskite – cukruotos rožės yra pikantiškas, itin subtilaus skonio desertas, galintis pakeisti nusibodusio ir kaloringo torto gabalėlį.

Būtent įvairiems desertams puošti ir gardinti dažniausiai naudojami rožių žiedlapiai. Ne mažiau įspūdingai jie atrodo ir gaivinančio gėrimo taurėje – plaukiojančios rožės sužadins prisiekusių romantikų aistrą. Nebijoti žiedlapius naudoti ruošiant vaišių stalą – patiekalai tikrai bus apiberti komplimentais.

Desertams geriausia rinktis ką tik nuskintus rožių žiedus. Netinka iš prekybos vietų, nes jie apdoroti taip, kad ilgai nevystų. Rožės, skirtos naudoti maistui, turi būti išskirtinės kokybės. Net jei patys auginate rožes, kruopščiai perplaukite keletą kartų.

 

Konditerių vertinamas rožių vanduo

Su rožių žiedlapių ištrauka sumaišytas vanduo, vadinamas rožių vandeniu, ypač vertinamas konditerijos specialistų. Šis vanduo naudojamas kepant įvairius saldėsius, gaminant aromatingus ledus, maišant vaisių koktelius ar salotas, ruošiant kitus saldumynus. Rožių vanduo itin vertinamas dėl aromato – jam pagaminti reikia itin kvapių rūšių rožių. Pamėginkite ir jūs – prieskonių parduotuvėse nesunkiai rasite konditerijai tinkamo rožių vandens.

 

Laukinės rožės

Vyresniąja rožės seserimi vadinama erškėtrožė puikiai žinoma liaudies medicinos gerbėjų. Erškėtrožių arbatą mielai geria žmonės, turintys problemų su inkstais, ji vartojama karščiavimui slopinti, medžiagų apykaitai reguliuoti, taip pat erškėtrožių antpilas vartojamas saugantis nuo infarkto. Beje, šiuo augalu gydoma ir klastinga odos liga – rožė.

Nors dažniausiai erškėtrožės naudojamos kaip vaistiniai augalai, tačiau jais mėgaujamasi ir dėl nepakartojamo skonio. Be to, erškėtrožes lankiusių bičių medus itin vertinamas daugelio smagurių.

 

Aromatinga uogienė

Jei turite galimybę, pasigaminkite rožių uogienės – egzotiško skonio gardumyną.

0,5 kg raudonų rožių žiedlapių reikės 2 kg cukraus ir vienos mažos citrinos sulčių. Susmulkintus rožių žiedlapius užpilti 0,5 kg cukraus ir laikyti dvi dienas vėsioje vietoje. Iš 1,5 kg cukraus ir citrinos sulčių išvirti sirupą. Suberti į sirupą rožių žiedlapius ir virti, kol jie taps permatomi. Štai ir puikiausias desertas. Beje, į šią uogienę galima įdėti ir porą šaukštelių medaus – tuomet ji susicukruos.

Idėja jaukiam vakarui – kelis šaukštelius rožių uogienės sumaišyti su šaukšteliu medaus ir užpylus karštu vandeniu mėgautis aromatingiausia arbata. Prie tokio gėrimo galima užkąsti cukruotų rožių žiedlapių – juos trumpam pamerkti į tradicinį ištirpintos želatinos sirupą, po to apvolioti cukraus pudroje ir išdžiovinti.

 

Faktai

  • Rožių fosilijų pavyzdžiai byloja, kad šiam augalui gali būti per tris milijonus metų.
  • Rožes itin mylėjo ir jų populiarinimui bei kolekcionavimui daug laiko ir jėgų skyrė imperatoriaus Napoleono žmona Žozefina.
  • Europoje pirmieji rožes auginti ėmėsi graikai.
  • Rožės paminėtos filosofų Konfucijaus, Avicenos darbuose.
  • Aromaterapijoje rožės naudojamos siekiant nusiraminti, kūrybines galias žadinti, atsipalaiduoti.
Spausdinti