Ne tik filmuose galima išgirsti neregėtos sėkmės pavyzdžių. Ne mažiau įspūdingą gyvenimo istoriją, kurioje netrūksta mįslingų juodų dėmių, galėtų papasakoti ir žydų kilmės Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius. Gimtinėje R. Abramovičius laikomas ketvirtuoju turtingiausiu Rusijos žmogumi, taip pat jis įtrauktas į penkiasdešimties turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

 

Viską R. Abramovičius pasiekė pats, vien kliaudamasis įgimtu pojūčiu verslui. Be to, jį visada palaikė Kremlius. Verslo imperiją būsimas milijardierius kūrė be jokių skrupulų. Pavyzdžiui, tarnaudamas kariuomenėje karininkams pardavinėjo vogtą benziną ir taip uždirbo daug pinigų.

 

Pirmosios žmonos Olgos tėvai vestuvių proga padovanojo 2000 rublių, kuriuos R. Abramovičius iškart investavo į kontrabandą Maskvoje. Kai kontrabanda pasiteisino, verslininkas nusprendė imtis žaislų („matrioškų“) ir automobilių dalių gamybos. Žlugus Sovietų Sąjungai, pradėjo dar pelningesnius verslus nuo prekybos nafta, kiaulių fermų ir asmens sargybinių verbavimo.

 

Net ir praturtėjęs R. Abramovičius dažnai rasdavo būdų, kaip apeiti įstatymus, todėl 1992 metais jis buvo sulaikytas dėl vyriausybės nuosavybės vagystės. Pasinaudojęs suklastotais dokumentais, traukinio siuntą (55 cisternas dyzelino) nukreipė į kitą vietą.

 

Paskui Abramovičius pradėjo bendrauti su rusų oligarchu Borisu Berezovskiu. Jis net buvo apkaltintas, kad buvo B. Berezovskio verslo partneris ir pažeidęs su juo pasirašytą Rusijos naftos bendrovės „Sibneft“ akcijų sutartį. Tačiau bylą Abramovičius laimėjo.

 

Po privatizacijos Rusijoje prasidėjo vadinamieji „aliuminio karai“. Kova, kam priklausys aliuminio pramonė, pareikalavo ne vienos gamyklų vadovų, prekybininkų ir net žurnalistų gyvybės. Jau nestebina, kad konfliktą laimėjo R. Abramovičius.

 

Ko gero, R. Abramovičiaus sėkmės paslaptis, kad jis sugebėdavo pastebėti sritis, kurios galėtų atnešti didžiausią pelną, mokėjo „apeiti“ įstatymus ir turėjo didelį Kremliaus palaikymą. Jis nusipirko Jungtinės Karalystės futbolo klubą „Chelsea“, tapo Čiukotkos regiono Rusijoje gubernatoriumi ir žengė dar daug kitų, lemtingų jo karjeroje žingsnių.