Robertas Kalinkinas: apie žmonai padovanotą tikrą širdį, savo rankomis pastatytus namus ir įsiūčio priepuolius

Robertas Kalinkinas – garsus dizaineris, kurio vardas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis dažnai atsidurdavo dėmesio centre su savo kontraversiškomis reklamomis ir ne kartą buvo paduotas į teismą. Ryškus menininkas jis yra ne tik darbuose, bet ir gyvenimo filosofijoje bei kasdienybėje, todėl šį šeštadienį LNK laidos „Bus visko“ žiūrovams 17.30 val. vyras atvers  ne tik savo rankomis pastatytų namų duris, bet ir širdį. Papasakos apie nesibaigiančių darbų ir didelių ambicijų kainą bei netradicinę savo šeimą. Pasirodo, Roberto ir jo žmonos Agnės sužadėtuvės įvyko jam būnant aštuoniolikos, o lemtingą žingsnį žengė ne Robertas, o Agnė.

„Pirma pasipiršau aš jam. Man taip buvo gera kartu, sakau, „davai, ženyjamės“. Jis sako – gerai, tik truputėlį vėliau”, – prisimena Roberto žmona Agnė.

Žinoma, vėliau, kaip ir pridera, savo žodį tarė ir Robertas, kuris savo jausmus Agnei patvirtino visos šeimos akivaizdoje paprašydamas jos rankos. Netrukus įvyko ir judviejų vestuvės, o tai, kad jaunikis siuvo nuotakos suknelę, apie šią porą taip pat daug pasako. Kaip ir dovanos, kuriomis Robertas nuolatos stebindavo savo žmoną: „Vieną kartą jis man padovanojo tikrą širdį. Stiklainyje su spiritu buvo įdėta vištos širdis ir ją gavau per Valentino dieną”.

Vos pilnametystės sulaukęs jaunuolis iš savo bendraamžių išsiskyrė ne tik savo kūrybingumu, rimtu požiūriu į šeimą, bet ir į darbus bei visą gyvenimą iš savęs labai daug reikalavo: „Pamenu, kaip tiesiog eidamas pro televizorių išgirdau frazę, kad 21 – ų Justinas Timberlake’as tuo metu buvo turtingiausias 21 metų vaikinas. Ir pagalvojau – o Dieve, man jau 18, man liko dveji metai, kad kažką padaryčiau, nes kol kas nieko gero nesu nuveikęs”.

Vyras prisipažins, jog jausdamas nuolatinį spaudimą, kiekvieną dieną sunkiai dirbo ir siekė aukštumų, todėl žodį atostogos buvo pamiršęs net šešerius metus. O susikaupusią įtampą išsiliedavo ant daiktų namuose: „Kai mane daveda, aš pradedu isteriškai tvarkytis, jeigu stalčius neužsidaro, nes ten įstrigusi šlepetė, aš jį daužysiu tol, kol neišdaužysiu, jei reiks, išlupsiu. Esu karštakošis, kaip ir mano mama, turime daug kantrybės, bet kai ją išsemiame… Aš labai dažnai šaltu veidu, absoliučioj tyloj, valso žingsneliu metu viską iš namų ir galiu sudeginti, jei reikia. Esu krūvą daiktų sudeginęs, nes jie mane užkniso. Sukroviau į bačką, uždegiau ir amen”.

Robertas papasakos ir apie savo darbo ypatumus bei klientes, iš kurių kartais galima tikėtis net aferų: „Turėjome lietuvę klientę nuotaką, kuri siuvosi pas mus suknelę. Iš pradžių viskas buvo labai gerai, o likus savaitei iki vestuvių, ji ėmė kabinėtis. Labai stresavau, išgyvenau, galvoju, kas negerai, kas nepatinka, nors ji dalyvavo visame suknelės gamybos procese. Po to išaiškėjo, kas nutiko. Ta moteris turėjo vyrą užsienietį, su kuriuo kalbėjo jo kalba, o tą kalbą mano kolegė mokėjo. Pasirodo, moteris vyrui sako – kad suknelė jai labai patinka, tačiau tuoj nusiderės dėl kainos ir viskas bus puiku”.

Kokias sutartis Robertas duoda pasirašyti savo klientėms? Pagal kokias taisykles menininkų šeimoje auga Roberto ir Agnės sūnus Markas? Kaip neturint pinigų susikurti prabangą? „Bus visko“ jau šio šeštadienio pavakarę 17:30 per LNK.