Lietuvoje balandžio – gegužės mėnesiais žydinti ryškiaspalvė pavasarinė raktažolė (lot. primula veris) paplitusi daugelyje Europos ir Azijos šalių. Augalai pakenčia nedideles šalnas. Geriausiai auga pavėsingose, drėgnose vietose, toliau nuo tiesioginės saulės spindulių.

 

Raktažolės žiedai kvapūs, panašūs į pievoje pamestą raktų ryšulėlį. Magiškai atrodančias gėles savo kūriniuose net 8 kartus paminėjo V. Šekspyras. XVII amžiuje anglų botanikas N. Kulpeperis tikino, kad distiliuotas raktažolių vanduo ar tepalas yra tikras grožio eliksyras. Vaistams naudojamas visas augalas. Lapai ir žiedai skinami balandžio – gegužės mėnesiais, šaknys kasamos rudenį.

 

Raktažolių ekstraktas naudojamas veido priežiūros priemonėse. Teigiama, kad raktažolių ekstraktas valo odą, padeda nuo aknės ir kitų odos problemų.

 

Jau nuo senų laikų raktažolės garsėja raminamosiomis savybėmis, todėl naudojamos, kankinant nemigai, nerimui ir hiperaktyvumui.

 

Raktažolių šaknys ir žiedai gali būti vartojami kaip vaistai nuo peršalimo, nes lengvina atsikosėjimą ir slopina gripo simptomus. Gali padėti, kenčiant nuo astmos ir alergijų.

 

Taip pat raktažolės mažina kraujo krešėjimą ir gali padėti, sergant reumatu.Raktažolė pasižymi spazmus slopinančiomis savybėmis, todėl gali padėti nuo epilepsijos ir drebulio priepuolių, Parkinsono ligos.

 

Seniau ant žaizdų dėdavo karštus raktažolių kompresus, nes vaistinės augalo savybės skatino gijimą. Raktažolių ekstraktas dažnai naudojamas, gydant inkstų ir šlapimo takų sutrikimus.