Kad ir kaip puoselėsite odą, be sveikos mitybos norimo rezultato nepasieksite. Dietologai siūlo į valgiaraštį įtraukti sveikų produktų, kurie odos būklę pastebimai pagerins jau po penkių dienų, o maksimalų poveikį išvysite po trijų mėnesių. Norite sužinoti, kaip galite tapti jaunesniais? Visų pirma turite suprasti, kas yra senatvė.

 

Kodėl senstame?

  • Todėl, kad audiniai praranda vandenį.

Vanduo ląstelėms suteikia maistingųjų medžiagų ir iš jų šalina nuodingus medžiagų apykaitos produktus, taip pat suteikia odai elastingumo. Jaunystė – tai vandens gausa. Visi švieži vaisiai dėl juose esančios drėgmės yra lygūs, o kai praranda dalį vandens, susiraukšlėja ir galiausiai sudžiūva. Tas pats nutinka ir odai: kai jai pakanka drėgmės, ji elastinga ir stangri, kai išsausėja – atsiranda raukšlių.

  • Todėl, kad natūralios medžiagų apykaitos proceso metu audiniuose atsiranda kenksmingų laisvųjų radikalų.

Jie suardo mechanizmus, kurie atsakingi už ląstelių atsinaujinimą, todėl kai kurios ląstelės pradeda dalytis netaisyklingai, dalis – lėtai, dar kitos – apskritai nustoja dalytis. Senstantys audiniai atsinaujina sunkiai, o visa, kas susidėvėję, taip pat ir oda, atrodo suglebę. Netaisyklingai pasidalijusios, nekokybiškos ląstelės dažnai tampa auglių atsiradimo priežastimi. Normaliomis sąlygomis laisvieji radikalai padaromi nekenksmingais vartojant įvairių vitaminų ir pašalinami su skysčiais.

  • Todėl, kad ląstelės maistingųjų medžiagų gauna su pertraukomis.

Pagrindinė maisto medžiaga – gliukozė. Ryškūs jos kiekio svyravimai kraujyje sutrikdo kasos ir viso organizmo hormonų veiklą, ir tai iškart matyti išvaizdoje.

  • Todėl, kad stinga visaverčių baltymų.

Baltymai yra statybinė medžiaga naujoms ląstelėms formuotis ir senosioms „remontui“. Dėl baltymų trūkumo oda tampa plona ir jautri, raumenys – suglebę ir silpni.

 

Jauninamieji produktai

Jie padeda šalinti iš organizmo kenksmingus medžiagų apykaitos produktus ir laisvuosius radikalus padaro nekenksmingais, pagreitina sveikų ląstelių atkūrimo procesus ir šalina pakitusias ląsteles, taip užkirsdami kelią įvairiems negalavimams ir padėdami organizmui jaunėti. Medžiagos, kurios neutralizuoja laisvuosius radikalus, vadinamos antioksidantais.

 

Maistas, kuris kaunasi su laiku

Lašišos. Kai kuriose žuvų rūšyse, išaugintose dirbtiniu būdu arba sužvejotose užterštuose vandenyse, yra gausybė įvairių chemikalų. Jeigu galite įsigyti šviežių, be chemikalų lašišų – valgykite jas į sveikatą, nes tai tikros neintervencinės veido odos lygintojos. Mat lašišose esti unikalios medžiagos DMAE. Šis galingas antioksidantas palaiko raumenų tonusą, lygina esamas raukšleles ir užkerta kelią naujų formavimuisi. Todėl pakeisti lašišos kita žuvimi negalima.

Kiek valgyti? 5 kartus per savaitę po 100–150 g bet kokiu pavidalu – keptą, konservuotą, mažai sūdytą ar virtą garuose, kol pastebėsite į akis krintantį rezultatą, vėliau – 2–3 kartus per savaitę.

 

Sardinės. Jose daug omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios stiprina kolageninius audinius. Be to, šios rūgštys gydo uždegimus ir užkerta kelią spuogams bei raudonoms dėmėms susidaryti. Sardinės itin naudingos jautriai, sausai, pleiskanojančiai odai.

Kiek valgyti? Kasdien po 100–200 g, iki oda taps lygesnė ir daug švaresnė. Vėliau – 2–3 kartus per savaitę.

 

Alyvuogės. Alyvuogėse esanti oleino rūgštis padeda maistingosioms medžiagoms prasiskverbti į ląsteles ir pagreitina toksinų šalinimą.

Kiek valgyti? 3 kartus per savaitę po 10 mėgstamos rūšies alyvuogių.

 

Kalakutiena. Šioje mėsoje daug karnozino aminorūgščių. Karnozinas pagreitina raumenų ląstelių dalijimąsi, dėl to veidas išlieka jaunas, o kūnas – stiprus. Kita aminorūgštis – lizinas – lygina, stangrina odą, užkerta kelią alergijoms ir bėrimams.

Kiek valgyti? Pastoviai 3 kartus per savaitę po 160 g.

 

Citrusiniai vaisiai. Vitaminas C padeda organizmui gaminti kokybišką kolageną, pagreitina ląstelių atsinaujinimą, teikia energijos.

Kiek valgyti? Kasdien pasirinktinai po: apelsiną, greipfrutą, citriną, 4 mandarinus, 2 žaliąsias citrinas, 2 kivius.

 

Avokadai. Turi neprisotintųjų omega-6 riebalų rūgščių, kurios ypač sustiprina omega-3 riebalų rūgščių poveikį. Šios kartu vartojamos rūgštys užkerta kelią odos inkštirams ir uždegimams formuotis, išsaugo odos drėgmę.

Kiek valgyti? Po avokadą 3 kartus per savaitę.

 

Morkos. Jose daug beta karoteno, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais ir paverčia odą atsparia kenksmingiems UV spinduliams.

Kiek valgyti? Stiklinė morkų sulčių ryte (su keliais lašais aliejaus – be jo organizmas beta karoteno nepasisavina) 5 kartus per savaitę. Vietoj šių sulčių galima suvalgyti raudonąją papriką arba 200 g špinatų – taip pat daug karoteno.

 

Juodieji serbentai. Užkerta kelią kapiliarams išsiplėsti. Yra stiprus antioksidantas, skatinantis ląstelių atsinaujinimą.

Kiek valgyti? Sezono metu kasdien po pusę stiklinės.

 

Linų aliejus ir linų sėmenys. Visų pirma šie produktai kovoja su laisvaisiais radikalais ir užkerta kelią viso organizmo senėjimui, taip pat odai suteikia drėgmės. Tai ideali priemonė suminkštinti sausą ir jautrią odą.

Kiek valgyti? Kas antrą dieną po 2 šaukštelius kaip salotų užpilą. Galima kasdien įberti maltų linų sėmenų į jogurtą, grietinę, kefyrą arba į padažus.

 

Saldžiosios bulvės. Daug naudingesnės už paprastas bulves, nes jose daug vitamino E (stiprus antioksidantas) ir vitamino C. Taip pat turi karotenų ir apsaugo nuo nudegimų saulėje ne prasčiau už morkas.

Kiek valgyti? Kas antrą dieną po 100–200 g. Vasarą – kasdien.

 

Maistas, kuris sendina

Spartina laisvųjų radikalų susidarymą, lėtina ląstelių atsinaujinimą ir užkerta kelią kenksmingoms medžiagoms iš organizmo šalinti. Arba pašalina vandenį iš ląstelių ir dėl to oda išsausėja, praranda elastingumą, taip pat sulaiko skysčius tarp ląstelių susidariusiose ertmėse ir dėl to po akimis susiformuoja maišeliai ir pabrinkimai. Šiame maiste trūksta vitaminų, maža visaverčių baltymų ir riebalų.

 

Balta duona, kepiniai ir rafinuoti ryžiai. Visi šie produktai yra organizmo lengvai pasisavinami angliavandeniai ir greitai pakelia gliukozės kiekį kraujyje. Organizmas nespėja šalinti iškart pradėjusių degti medžiagų, todėl susidaro gausybė laisvųjų radikalų. Pastarieji pažeidžia odą ir tai tampa pagrindine senėjimo priežastimi.

Atsargiai. Balta duona ir kepiniai tinka tik šventiniam stalui, bet ne kasdieniam vartojimui. Juose beveik nėra vitaminų ir baltymų.

Alternatyva. Gaminiai iš nesijotų miltų, rudieji ryžiai, avižinės kruopos, grikiai, čiabata su alyvuogėmis.

 

Sūrus sojų padažas su natrio glutamatu (E621). Visi sūrūs produktai sulaiko skysčius poodyje ir sukelia pabrinkimus, o maisto papildas natrio glutamatas išplečia kraujagysles. Dažnai vartojant sojų padažą su natrio glutamatu galima sukelti įvairių organizmo uždegimų, paskatinti kapiliarų išsiplėtimą arba raudonų dėmių atsiradimą ant veido.

Atsargiai. Egzotiška virtuvė patartina ne dažniau kaip kartą per mėnesį – europiečiai jautrūs natrio glutamatui, įeinančiam į daugelio kinų ir tailandiečių virtuvės patiekalų sudėtį, taip pat į mūsų sausųjų prieskonių ir dešrų sudėtį.

Alternatyva. Pomidorų pasta – joje gausu antikancerogeninės ir uždegimus slopinančios medžiagos likopeno. Šviežių obuolių tyrė suteikia pikantiškumo padažams, taip pat turtinga antioksidantų ir dėl savo gero skonio leidžia sumažinti druskos kiekį, beriamą į maistą.

 

Margarinas. Margarine esti organizmui kenksmingų trans riebalų rūgščių, kurios sulaiko cholesterolį ir pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Rūgštys susidaro, kai skysti augaliniai riebalai pavirsta kietais, panašiais į sviestą.

Atsargiai. Vartoti tik minkščiausias margarino rūšis. Vengti produktų su hidrogenizuotais arba augaliniais riebalais. Jų esama šokoladiniuose saldainiuose, nekokybiškame šokolade, duonoje, kepiniuose, sausainiuose, traškučiuose, pyragaičiuose, leduose, konservuose.

Alternatyva. Sviestas ir augalinis aliejus.

 

Cukrus. Cukraus perteklius sutrikdo kasos veiklą ir sukelia hormoninių pokyčių.

Atsargiai. Atsisakyti įpročio saldinti kavą ir arbatą. Saldumynus vartoti pirmoje dienos pusėje iki 16 val., nes dieną organizmas gamina daugiau insulino negu vakare.

Alternatyva. Rudasis nevalytas cukrus – jį lėčiau pasisavina organizmas.