Nervinis tikas – tai greiti, pasikartojantys ir nevalingi raumenų judesiai, kuriuos labai sunku kontroliuoti. Dažnai pasitaiko vaikystėje, paprastai apie penktuosius gyvenimo metus. Labai retai gali prasidėti ir jau suaugus. Tikas paprastai nėra rimtas sutrikimas ir dažniausiai ilgainiui praeina savaime. Tačiau jie gali erzinti ir kliudyti užsiimti mėgstama veikla.

 

tikas

Nervinio tiko rūšių yra daug. Kai kurie paveikia judėjimą (motoriniai tikai) ir garsą (balso ir akustinis tikai). Tikas gali pasireikšti įvairiai:

 
  • Nevalingas mirksėjimas, nosies raukymas, grimasų darymas;
  • Staigūs galvos judesiai;
  • Spragsėjimas pirštais;
  • Kitų žmonių ir objektų lietimas;
  • Kosulys, niurnėjimas ir šnirpštimas;
  • Kokio nors garso ar frazės kartojimas (retai, bet pasitaiko, kad tai yra kažkas nepadoraus ir įžeidžiančio).
 

Nervinis tikas gali prasidėti atsitiktinai, tačiau gali būti siejamas ir su stresu, nerimu, nuovargiu, susijaudinimu ar net laimės jausmu. Jis linkęs suintensyvėti, kai apie jį kalbama ar į jį sukoncentruojamas dėmesys.

 

Nervinis tikas paprastai prasideda kaip nemalonus pojūtis, kuris kaupiasi kūne ir galiausiai virsta tiku. Pastarąjį galima iš dalies sukontroliuoti.

 

Tikai paprastai nėra pavojingi ir nepažeidžia smegenų. Jeigu simptomai švelnūs ir nesukelia jokių problemų, į gydytoją galima ir nesikreipti. Kartais jie dingsta taip pat staiga, kaip ir atsirado. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebima, kad:

 
  • Tikas vargina labai reguliariai, tampa dažnesnis ir rimtesnis;
  • Sukelia emocinių ir socialinių problemų (sumišimą, patyčias ar socialinę izoliaciją);
  • Kelia skausmą ar diskomfortą (kai kurie tikai gali lemti netyčinius asmens susižalojimus);
  • Kliudo įprastinei dienos veiklai, mokymuisi ar darbui;
  • Atsiranda nerimą keliančių minčių, pasikeičia elgesys (kamuoja pyktis, depresija, žmogus gali pradėti žaloti save).
 

Gydytojas nervinį tiką gali diagnozuoti iš paciento apibūdinimo arba pamatęs jį gyvai. Galima nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą, kai pasireiškia nervinis tikas – tada gydytojui bus dar lengviau. Tačiau filmuojant reikėtų vengti labai kreipti dėmesį į tiką, nes tada tikas gali atrodyti intensyvesnis negu yra paprastai.

 

Tiko gydyti ne visada reikia, ypač jei jis nestiprus ir nesukelia kitų problemų. Daugumai žmonių gali padėti savipagalbos pratimai, rekomenduojama vengti streso ir stengtis nepervargti. Jeigu tikas yra sunkesnis ir kliudo užsiimti kasdienine veikla gali būti taikomos specialios gydomosios terapijos. Papildomai gali būti skiriami geriami vaistai. Tačiau dažniausiai jie išrašomi tik tada, jei psichologinės elgesio terapijos būna neveiksmingos.

 

Daugeliu atveju tikai praeina arba susilpnėja savaime. Tačiau kartais gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Intensyviausi paprastai būna nuo 8-erių metų iki paauglystės. Pagerėjimas pastebėjimas, prasidėjus brendimui.

 

Tyrimai rodo, kad 1 iš 3 – 4 žmonių neturės nervinio tiko, kai taps suaugęs. 1 iš 3 žmonių turės tik nestiprūs tiką, kai suaugs. 1 iš 3 žmonių vargins intensyvesnis tikas, kai suaugs.

 

Priežastys, sukeliančios nervinį tiką, iki šiol nėra visai aiškios. Manoma, kad jis atsiranda dėl pokyčių smegenų dalyse, atsakingose už judesius. Labai dažnai ši problema kamuoja kelis šeimos narius, nors ir nemanoma, kad tai lemtų genetika. Dažnai atsiranda, kai yra ir kitų sutrikimų, ypač aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas.

 

Kartais tiką sukelia nelegalūs vaistai ir narkotikai, pavyzdžiui, kokainas ir amfetaminas. Retais atvejais jie gali kilti dėl sunkių ligų – cerebrinio paralyžiaus ir Hantingtono ligos.