„Manau, kad muzika jau savaime yra gydymas. Ji turi sprogstamąjį poveikį žmonijai“, – kartą pasakė amerikiečių roko atlikėjas Billy Joelis. Muzika paliečia kiekvieną iš mūsų ir daro poveikį. Nesvarbu, kokioje kultūroje gyvenama, muzika patinka visiems. Universalus ryšys su muzika skatina tyrėjus iš viso pasaulio tirti terapinį muzikos poveikį.

 

muzika

Kiekvienas iš mūsų gali prisiminti bent vieną dainą, kuri, kai ją išgirstame, sukelia emocinį atsaką. Galbūt tai daina, kuri skambėjo per pirmąjį vestuvinį šokį, primena skaudų išsiskyrimą arba mylimo žmogaus netektį. „Mes turime tokį stiprų ryšį su muzika, nes ji tarsi laidais sujungta su mūsų smegenimis ir kūnais, Muzikos elementai (rimtas, melodija ir pan.) atsikartoja mūsų psichologijoje, funkcionavime ir buvime“, – sakė Amerikos muzikos terapijos asociacijos patarėja Barbara Else.

 

Kadangi yra toks gilus ryšys tarp muzikos ir žmogaus, nenuostabu, kad daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad muzikos klausymasis yra naudingas mūsų sveikatai. 2011 metais McGill universitete (Kanada) atliktas tyrimas parodė, kad muzikos klausymasis skatina dopaminų, laimės hormonų, išsiskyrimą, smegenyse, dėl to pagerėja nuotaika, gali net palengvėti depresijos gydymas.

 

Moksliniame leidinyje „Lancet Psychiatry“ publikuotame tyrime pateiktos įdomios ir susimąstyti verčiančios įžvalgos bei išvados, kad hiphopo stiliaus muzikos klausymasis (ypač repo atlikėjo Kendricko Lamaro) padeda individams suprasti savo psichinės sveikatos sutrikimus ir labiau kontroliuoti savo emocijas ir būsenas.

 

Vis dažniau tyrėjai kalba apie tai, kad muzika padeda pagerinti ne tik psichinę savijautą, bet ir kūno sveikatą apskritai. Muzikos terapija gali būti naudojama, gydant net labai rimtas ir sunkias ligas, nes ji sukelia šiokį tokį palengvėjimą. Muzika gali būti naudojama, siekiant pagerinti arba net pakeisti dabartinę ir galbūt nelabai efektyvią gydymo strategiją.

 

Jeigu muzika būtų vaistai, ja turėtų prekiauti vaistinės. Muzika – tai neinvazinė, saugi, pigi intervencija, kurią taikyti turėtų kiekvienas, kuris ruošiasi operacijai ir pooperaciniu laikotarpiu. Atlikus tyrimą su daugiau nei 7000 pacientų savanorių, kurie patyrė operaciją, paaiškėjo, kad tie, kurie klausėsi muzikos jautė mažesnį skausmą ir nerimą, negu tie, kurie muzikos nesiklausė. Tiems, kuriems muzikos terapija nebuvo taikyta, reikėjo vartoti daugiau vaistų nuo skausmo. Poveikis buvo dar stipresnis, jei pacientai galėjo patys pasirinkti, kokios muzikos klausytis. Tyrimai rodo, kad muzikos klausymasis gali padėti sumažinti fibromialgijos skausmus.

 

Anot kai kurių tyrėjų, muzika padeda sumažinti stresą ir kortizolio lygį organizme (tai hormonas, kuris išskiriamas kaip atsakas į stresą). Tačiau atpalaiduojantis ir stresą mažinantis poveikis priklauso nuo to, kokios muzikos renkamasi klausyti. Tinkamai parinkta muzika gali sulėtinti pulsą, širdies ritmą, sumažinti kraujo spaudimą ir kūno temperatūrą. Stimuliuojanti muzika padidina širdies ir kraujagyslių aktyvumą, o atpalaiduojanti, rami – priešingai, ramina.

 

Tam tikros dainos gali priminti pamirštus gyvenimo laikotarpius, praėjusius įvykius. Kai kurie iš tų įvykių padeda nusišypsoti, o kai kuriuos gali norėti kuo greičiau pamiršti ir vėl. Yra įrodymų, kad tam tikros muzikos klausymasis gali padėti pagerinti atmintį ir tai naudinga sergantiems Alzheimeriu ir demencija, bet ne tik jiems.

 

Dar viena priežastis paklausyti mėgstamos muzikos – šiandien minima šv. Cecilijos diena. Ši šventoji laikoma muzikantų, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų ir poetų globėja.