Kodėl kai kurios moterys draugauja tik su vyrais ir vengia moterų kompanijos? Tokių moterų tikriausiai daugelis pažįsta. Kartais atrodo, kad jos jų nekenčia ar joms pavydi. Kaip yra iš tikrųjų?

 

moterys

Kas yra mizoginija? Tai sudurtinis graikų kalbos žodis, naudojamas apibūdinti liguistą neapykantą moterims. Dažniausiai pasireiškia paniekinamu požiūriu į moteris, seksistiniais anekdotais. Anksčiau, kai moterys beveik neturėjo teisių (negalėjo vairuoti, turėti nuosavą verslą, daryti karjerą politikoje), toks požiūris buvo laikomas normaliu. Laimei, laikai keičiasi.

 

XXI amžius patriarchalinis elgesio modelis nebelaikomas vieninteliu. Šiandien jau nebemanoma, kad feministės yra bjaurios, vyriškos moterys, kurios nekenčia vyrų, kurios pyksta, jei joms pasiūloma pagalba ir kurios mieliau nešasi savo pirkinių krepšius pačios. Moterys, lygiai taip pat kaip vyrai, gali pasiekti karjeros aukštumų. Jau nebeskirstoma logika į vyrišką ir moterišką – egzistuoja tik logika arba jos nebuvimas ir tai, beje, nuo lyties nepriklauso.

 

Tačiau, nepaisant šių pokyčių, mizoginija visiškai neišnyko – vis dar egzistuoja diskriminacija ir žmonių skirstymas į geresnius ir blogesnius pagal lytį. Beje, tie, kurie tai daro nebūtinai yra vyrai. Kai kurios dailiosios lyties atstovės siekia pažeminti, sumenkinti kitas moteris kone visose įmanomose srityse. Tokios moterys sako: „Aš netikiu moteriška draugyste, daugiausiai draugų turiu tarp vyrų“ arba „Nereikėjo jai vilktis tokio trumpo sijono, tada ir nebūtų buvusi išprievartauta“. Moterų mizoginija atrodo kaip paradoksas: kur dingo moterų solidarumas, palaikymas ir atjauta? Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.

 

Moterys stengiasi laikytis atokiau nuo kitų moterų, parodyti, kad jos „ne tokios“ dėl skirtingų priežasčių. Tačiau visos tos priežastys yra susijusios su abejonėmis savimi:

 

  • Privilegijos. Nors XXI amžiuje moterų padėtis pasikeitė ir jos gali, taip pat kaip ir vyrai, siekti karjeros, prezidento posto, tapti lakūnėmis ir pan. Tačiau visuomenė vis dar gajus patriarchalinis mąstymas. Norėdamos turėti daugiau privilegijų ir komforto moterys bičiuliaujasi su vyrais ir stengiasi jiems parodyti, kad nėra stereotipinės moterys ir gali kur kas daugiau.

 

  • Kontrolės iliuzija. Net šiandien daugelis moterų yra įsitikinusios, kad padori moteris neturėtų eiti į nepažįstamo vyro namus, vėlai vakare negrįžti namo be palydos, nesėsti į taksi naktį ir būti kitose situacijoje, kuriose ji galėtų nukentėti. Jeigu ji vilki trumpą sijoną ir eina į liftą su nepažįstamu vyru – tai ji pati kalta, jei kas nors atsitiks. Kai kurios moterys, norėdamos save apsaugoti, ima elgtis taip, kad nekiltų pavojaus: nevartoja alkoholio, nevilki figūrą išryškinančių drabužių, nesidažo, nekalba su nepažįstamaisiais ir niekina moteris, kurios elgiasi priešingai. Tačiau visa tai tėra iliuzija, nes nelaimė gali nutikti, nepriklausomai nuo to, kaip moteris stengiasi užmaskuoti savo moteriškumą. Tačiau tai moterims tai pripažinti yra labai sunku ir skaudu.

 

  • Konkurencija. Skelbiama, kad Lietuvoje moterų gyvena daugiau nei vyrų. Todėl joms tenka itin pakovoti už savo vietą po saule. Norėdamos išsiskirti iš kitų jos pradeda niekinti kitas moteris. Taip jos bando atkreipti dėmesį į save, pasirodyti labai protingos ir bejausmės.

 

Neapykanta, nukreipta į moteris – tai agresiją, kurią reikia suvaldyti. Labai dažnai neapykanta yra nukreipta prieš save ir tai rodo didelį nepasitenkinimą gyvenimu. Reikėtų plėsti akiratį, stengtis atsikratyti stereotipinio mąstymo, pamatyti aplink save daugybę puikių moterų, iš kurių galima pasisemti patirties, išmokti kažko naujo ar tiesiog draugiškai pabendrauti prie kavos puodelio.