Temperatūra – tai yra rodiklis, rodantis, kiek šilumos yra mūsų kūne ir kiek jos pagamina medžiagų apykaita bei kiti veiksniai. Šiluma – tai energijos forma ir kiekviena reakcija žmogaus kūne atsiranda tam tikrame energijos ir temperatūros lygyje.

 

temperatūra

Organizmas funkcionuoja normaliai, kai palaikoma normali vidinė temperatūra, sureguliuojamas pH lygis ir optimizuojama ląstelių įtampa. Normaliu atveju temperatūra tiesiojoje žarnoje arba makštyje yra laikoma svarbiausia ir yra apie 37°. Vidutinė žmogaus kūno temperatūra varijuoja nuo minimumo – 36,5° iki maksimumo – 37,5° pagal Celsijų. Aukštesnė ar žemesnė temperatūra nėra normali. Kai temperatūra normali, visos žmogaus kūno sistemos gali funkcionuoti maksimaliai gerai, vidaus organai aprūpinami pakankamu deguonies kiekiu ir optimizuojamas anglies dioksido kiekis organizme.

 

Kūno temperatūra gali nukristi dėl daug priežasčių, pavyzdžiui, dėl šalto oro, ilgai dėvint permirkusius ir drėgnus drabužius, kojines bei avalynę. Tačiau nenormaliai žema kūno temperatūra gali būti ir kai kurių ligų bei sveikatos sutrikimų simptomas. Ji gali įspėti apie:

 
  • Adisono ligą;
  • Diabetą;
  • Nesaikingą alkoholio ir narkotikų vartojimą;
  • Hipotirozę;
  • Infekciją;
  • Inkstų nepakankamumą;
  • Kepenų nepakankamumą;
  • Šalutinį vaistų poveikį;
  • Šoką;
  • Astmą, greitą kvėpavimą;
  • Vėžį;
  • Stresą;
  • Nemigą.
 

Vienas akivaizdžiausių ir lengviausiai atpažįstamų simptomų – drebulys. Drebulį lydi kalenimas dantimis ir žąsies oda. Gali pasireikšti šie simptomai:

 
  • Lėtas širdies plakimas;
  • Negilus kvėpavimas;
  • Violetiniai rankų ir kojų pirštai;
  • Koordinacijos sutrikimai;
  • Nesugebėjimas priimti sprendimų;
  • Nerišli kalba;
  • Išsiplėtę vyzdžiai;
  • Sumišimas;
  • Mieguistumas;
  • Silpnas pulsas;
  • Nuovargis.
 

Termodinamikos dėsniai aiškina, kad sumažėjus energijos, sumažėja ir temperatūra. Gaminant daugiau energijos, daugėja šilumos. Tai padeda palaikyti kūno šilumą. Tačiau jeigu metabolizmas sutrikęs, yra skydliaukės sutrikimų, kūnui gali būti sunkiau išlaikyti normalią temperatūrą.

 

Nuolatinė žema kūno temperatūra gali atsirasti arba pablogėti po didelio streso: gimdymo, skyrybų, mylimo žmogaus mirties, įtampos darbe ar šeimoje, chirurginių operacijų ar nelaimingų atsitikimų. Kūno procesai sulėtėja ir, reaguodama į stresą, temperatūra nukrenta. Paprastai stresui pasibaigus temperatūra normalizuojasi, nors kartais gali ir nebeatsistatyti. Jeigu taip nutinka, galima įtarti, kad žmogus serga Vilsono liga, kai dėl hormonų šuolių sutrinka normalios kūno temperatūros palaikymas.

 

Kai kuriems žmonės atstatyti normalią kūno temperatūrą gali padėti streso vengimas, mitybos pakoregavimas, mankšta ir geras miegas. Jeigu kūno temperatūra nukrito dėl šalto oro, ją pakelti galima palaipsniui šildant kūną, dedant šiltus kompresus, girdant šiltais, saldžiais gėrimais, švelniai masažuojant nušalusias vietas. Šaltuoju metu rekomenduojama daugiau valgyti šilto maisto (sriubų, troškinių, arbatų) – tai padės išvengti sušalimo ir staigaus kūno temperatūros kritimo. Maistą galima šaltuoju metų laiku gardinti šildančiais prieskoniais – cinamonu, gvazdikėliais, imbieru, ciberžole, česnaku ir Kajeno paprikomis. Taip pat svarbu atitinkami rengtis. Tačiau to užtenka ne visiems. Neretai prireikia vaistų ir specialaus gydymo. Gali būti skiriama hormonų terapija, ypač jei žema kūno temperatūra atsirado dėl skydliaukės sutrikimų.