Galima tikėti, galima netikėti visomis tomis legendomis, mitais ir stebuklinėmis paskomis apie Prietarų kalnus Arizonoje (JAV), tačiau visi turėtų sutikti, kad į šiuos kalnus be patyrusio vadovo verčiau nesileisti. Kalnuota pietų Arizonos vietovė tokį pavadinimą gavo ne šiaip sau. Baltieji ne pirmi pajuto bloga lemiančias kalnų vibracijas. Apačių genties indėnai kalnų masyvą vadino velnio žaidimų aikštele.

  • Prietarų kalnai vadinami įėjimu į požeminį pasaulį. Tie, kurie tvirtina ten buvę, pasakoja apie senovinių pastatų griuvėsius ir spiralinius laiptus, vedančius į Žemės centrą. Kai kurie tiki, kad per šį įėjimą į pasaulį išėjo reptilijos humanoidai.
  • Meri Suterlend aprašė savo keistą patirtį knygoje apie laiko ir erdvės pasikeitimus apačių šlaitų sandūroje.
  • Sklando kalbos, kad kalnuose susitinka dvasios.
  • Kita legenda pasakoja, kad kalnus kažkada saugojo pigmėjų genties atstovai.
  • Sakoma, kad kalnuose kažkur paslėptas „Dingusio olando“ aukso lobis. Daug kas jo ieškojo, tačiau niekas nerado. Visi olando lobio ieškotojai paslaptingomis aplinkybėmis mirė, ieškodami aukso Prietarų kalnuose.
  • Maždaug 1,8 km aukštyje kalnuose stūksantis paslaptingas akmenų ratas lyginamas su Stounhendžo akmenimis.
  • Šeštajame – aštuntajame dešimtmetyje netoli paslaptingojo akmenų rato užfiksuota galybė pranešimų apie NSO. Kartą du stovyklautojai Prietarų kalnuose pranešė, kad matė, kaip nusileido NSO ir vėl pakilo nuo akmenų rato.