Retos genetinės ligos, kuriomis serga vienetai pasaulio gyventojų, verčia gūžčioti pečiais ir dėkoti, kad tai nutiko ne mums. Tačiau kur rasti atsakymus sergantiesiems? Vernerio sindromas – viena baisiausių, sparčiai žmogaus sveikatą ir išvaizdą keičiančių ligų. Mokslininkai ištyrė jos priežastis ir nustatė būdingus simptomus. Tačiau kodėl liga pasirenka konkretų žmogų, jeigu tikimybė ja susirgti yra 1 iš 200 000? Galbūt tai prakeiksmas arba likimo siųsta pamoka? O gal būdas atpirkti protėvių nuodėmes?

 

"senatvė"Ligos gniaužtuose

 

Pirmieji Vernerio sindromo simptomai dažniausiai pasireiškia sulaukus 20 – 30 m., rečiau – paauglystėje. Pasireiškus šiam sindromui pradeda plonėti oda, atsiranda daugiau raukšlių, imama plikti ir žilti. Kai kuriais atvejais nustoja augti pažastų ir gaktos plaukai. Dėl odos ir raumenų atrofijos keičiasi mimikos, kūno formos, nosis tampa kur kas smailesnė, atsiranda opų burnoje, žaizdelių blauzdų ir kulkšnių srityse. Daugeliu atvejų iš jų išsivysto vėžys. Progresuojant ligai širdies vožtuvai ir aorta gali užkalkėti, pasireikšti katarakta, aterosklerozė, osteoporozė, II tipo cukrinis diabetas. Paprastai asmenys, turintys tokį sindromą, miršta sulaukę 40 – 50 m. Dažniausiai pasitaikančios mirties priežastys – vėžys, širdies sutrikimai.

 

Medikų teigimu, specifinio ligos gydymo nėra, galima tik slopinti simptomus. 2010 m. įrodyta, kad sergantiesiems šia liga teigiamą poveikį daro vitaminas C. Jis mažina oksidacines ląstelių pažaidas, atkuria biologiškai aktyvią jų formą.

 

Tikra istorija

 

Pamenu, kai vaikystėje niekuo nesiskyriau nuo bendraamžių. Buvau energinga, linksma, simpatiška, mėgau sportinius žaidimus. Tačiau sulaukus 15 m. vis dažniau pradėjo stigti jėgų, vargino akių skausmai, darėsi sunku mokytis. Su mama pradėjome lankytis pas įvairius gydytojus. Po daugybės tyrimų man diagnozavo Vernerio sindromą. Susipažinusi su ligos simptomais ir eiga buvau sukrėsta, todėl nenorėjau nei tikėti, nei įsivaizduoti, kad sensiu taip greitai. Daug kartų klausiau Dievo, kodėl būtent man taip nutiko…

 

Kaskart pažvelgusi į veidrodį mačiau save vis senesnę: oda raukšlėjosi, žilo ir slinko plaukai. Sulaukusi 17-ojo gimtadienio paprašiau tėvų atsikratyti visais namie esančiais daiktais, kurių paviršiai buvo stikliniai.

 

Be to, kito ne tik mano išvaizda, bet mane kamavo ir įvairios ligos bei skausmai. Kai sulaukiau 22 m., man atliko kataraktos operaciją, po 2 m. teko gydyti ūmų pankreatitą (kasos uždegimą) ir operuoti apendicitą. O kai sulaukiau 25 m., susirgau II tipo cukriniu diabetu… Geliantys ir stingstantys sąnariai vis labiau ribojo judesius. Sulaukusi 28 m. atrodžiau ir jaučiausi kaip 70 m. senolė.

 

 

Laimė, netrukus valstybė kompensavo gydymą Taivano universitetinėje ligoninėje. Ten buvo atlikta plaučių ir kelios plastinės operacijos. Gydytojai skyrė vaistų, liepė vengti tiesioginių saulės spindulių, tikindami, kad tai padės šiek tiek prislopinti Vernerio sindromo simptomus. Po procedūrų atrodžiau kur kas jaunesnė, todėl jaučiuosi geriau! Žinau, kad ilgai negyvensiu, tačiau noriu pasidžiaugti bent tomis akimirkomis, kurias dar turiu…

 

Nguyễn Thị Ngọc Mai, Vietnamas

 

 

Kodėl sergama šia liga?

 

Apie Vernerio sindromą, dar žinomą kaip suaugusiųjų progeriją, pirmą kartą pasaulyje prabilo 1904 m. Otto Verneris. Vokiečių gydytojas tyrė keturių šeimos palikuonių priešlaikinio senėjimo atvejus ir juos aprašė savo disertacijoje. Nustatyta, kad reta paveldima liga susergama dėl helikazės geno defekto. Ja sergantieji neturi už DNR kopijavimą atsakingo ir nuo ankstyvo senėjimo saugančio geno. Šiuo atveju kinta chromosomų sandara, DNR greitai mutuoja, o ląstelės dalijasi pernelyg lėtai. Būtent todėl, remiantis tyrimų duomenimis, pasireiškia nenatūraliai spartūs vidiniai ir išoriniai organizmo senėjimo procesai. Tačiau paprastai tokie ligoniai normaliu tempu bręsta ir gali susilaukti sveikų palikuonių. Specialistų teigimu, abiem tėvams, turintiems helikazės geno defektą, susilaukti sergančio Vernerio sindromu palikuonio tikimybė yra 1 iš 4.

 

Ieškoti dvasinių priežasčių

 

Išminčiai, bioenergetikai ir parapsichologai pasireiškus itin retiems genetiniams sutrikimams siūlo į viską žvelgti per dvasinę bei psichologinę sveikatos prizmę.

 

Šiandieniame pasaulyje žmogus priverstas nuolatos bėgti, skubėti, atlikti daug (ne)reikalingų darbų ir užduočių. Laiko pabūti su savimi beveik nelieka, todėl ilgainiui pradeda trikti biologinis organizmo laikrodis. Vidinis laikas bėga greičiau, tad ir senstama kur kas sparčiau. To paties amžiaus žmonių išvaizda ir sveikata, priklausomai nuo gyvenimo būdo, gali skirtis net 10 – 15 m. Tai patvirtina ir pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stebima anksčiau pasireiškiančių širdies, cukrinio diabeto, insulto, onkologinių susirgimų tendencija. Specialistų teigimu, tokia biologinio laikrodžio eiga galima paaiškinti ir Vernerio sindromą – sergantiesiems gyvenimas pradeda bėgti greičiau nei kitiems.

 

Ligos gali būti suvokiamos ir kaip netinkamo mąstymo rezultatas. Remiantis Rytų filosofijos sistema, mažiausių pastangų dėka pildosi tos mintys, kurias siunčia Visata – jos turi vienokį arba kitokį grįžtamąjį ryšį. Tai – universali energijos forma, galinti tiek kurti, tiek griauti. Negatyvi energija, pasireiškianti savęs ir kitų niekinimu, neapykanta, kaltės jausmu, pradeda organizmą tarsi naikinti iš vidaus, pažeidžia ląsteles, teigiama – saugo nuo įvairių problemų. Kartais minčių galia padeda pasveikti netgi nuo nepagydomų ligų! Tačiau specialistų teigimu, žmonės retai susimąsto apie tai, kad mintys lemia jų gyvenimo kokybę, sėkmę, sveikatą arba tam teikia pernelyg mažai reikšmės.

 

Ezoterikos mokslų daktaro, ekstrasenso, bioenergetiko Andžej Kučynskij komentaras

 

Andzej Kucinski

Kokios yra retų genetinių ligų priežastys?

 

Kiekvienas veiksmas gyvenime turi atoveiksmį – už gerus darbus dažniausiai atlyginama geru, už piktus – blogu. Todėl itin retos ligos gali būti laikomos bausmėmis už nuodėmes. Informacija apie elgesį perduodama per kraują iš kartos į kartą. Todėl neretai pasitaiko atvejų, kai atperkamos prieš kelis šimtus metų protėvių padarytos klaidos. Pavyzdžiui, iš šono atrodo kad žmogus gyvena teisingai, yra doras, tačiau susilaukia nesveiko vaiko. Dirbant su jo pasąmone išaiškėjo, kad XVI a. gyvenęs gentainis kažką nužudė, sukėlė karą ar pan. Gamta nori su juo atsiskaityti. Taigi prieš tiek metų priimtų sprendimų atoveiksmis pasireiškia per kūdikio ligą. Taip pat retos genetinės ligos gali būti užkalbėtos per magiškus ritualus arba žmogų prakeikiant. Neretai pasitaiko, kad netaikiai išsiskyrusios poros siekia prakeikti savo antrąją pusę. Burtai suveikia ir pastarasis (-oji), nepaisant puikios sveikatos, negali susilaukti palikuonių. O jeigu ir pavyksta, vaikutis gimsta sirgdamas rimtomis genetinėmis ligomis.

 

Jeigu per karminę diagnostiką nenustatomos pirmosios dvi paminėtos priežastys, liga gali būti kaip sielos prieš mums gimstant išrinkta pamoka – tai, ką turime išmokti. Su genetine liga sergančiu žmogumi glaudžiai susiję ir kiti asmenys, kurie turi jam padėti, atitinkamai bendrauti. Taigi tai – pamoka sergančiajam ir jį slaugančiajam.

 

Kas gali padėti išvengti tokių ligų?

 

Bioenergetikai gali padėti, jeigu ligos priežastys slypi šeimos karmoje arba prakeiksmuose. Tačiau jei tai – sielos siųsta pamoka, niekas negalės padėti, nes ją reikės tiesiog išmokti. Įgyvendinus tikslą, liga savaime pasitraukia arba pavyksta pasveikti padedant specialistams.

 

Įdomu

 

  • Vernerio sindromas senėjimo procesus pagreitina apie 5 kartus.
  • Rizika susirgti vėžiu padidėja 10 kartų.
  • Į Vernerio sindromą panašus Hačinsono – Gilfordo pirmalaikio senėjimo sindromas. Jį turintys vaikai pradeda senti vos gimę. Jie išgyvena vos 12 – 13 m. Šį sindromą turi 1 iš 8 mln. naujagimių.
  • 2011 m. atlikta pirmoji plastinė operacija progerija sergančiam žmogui.
  • 1906 – 2015 m. pasaulyje užfiksuoti 1 300 Vernerio sindromo atvejų, iš jų 1 000 – Japonijoje. Manoma, kad tai labiausiai susiję su viengentėmis santuokomis.
  • Vernerio sindromas vaizduojamas filme „Džekas“ (1996 m.). Jame pasakojama apie berniuką, kuris sensta 4 kartus greičiau nei bendraamžiai.
  • Paprastai asmenys, turintys Vernerio sindromą, yra žemo ūgio ir mažai sveria. Pavyzdžiui, šį sindromą turinčio 34 m. vyro ūgis gali siekti 163 cm, svoris – 36 kg.