Malajų ir indoneziečių folklore Pontianak – tai vampyrė arba moters, kuri mirė gimdydama, vaiduoklis. Pontianak – tai frazės „Perempuan Mati Beranak“ trumpinys malajų kalba, reiškiantis moterį, kuri mirė gimdydama. Legendose pasakojama, kad Pontianak dvasia pradėjo vaidentis, kai iš siaubo, kad gimė negyvas sūnus, mirė stebuklingo grožio gimdyvė. Išgirdusi šiurpią naujieną moteris tik suplojo rankomis ir nuskriejo ligi medžio ir įsitaisė jo viršūnėje.

 

Pontianak vaizduojama vilkinti žalią rūbą, ilgais, smailiais nagais ir varno juodumo plaukais iki kulkšnių. Vieni tiki, kad moters vaiduoklis gyvena įsikūnijęs į pelėdą, kuri tupi ant medžio šakos. Kiti neabejoja, kad ji gyvena šalia bananmedžių.

 

Pasakojama, kad šiurpiosios Pontianak plaukai tokie ilgi ir palaidi, kad paslėptų žaizdą kakle, pro kurią ji siurbia vaikų kraują. Kiti mano, kad Pontianak žudo tik naujagimius.

 

Pagal malajų mitologiją yra tik vienas būdas įveikti Pontianak – tai nukirpti jai nagus ir plaukus ir užkimšti jais skylę kakle. Po to vaiduoklis atvirs į žemišką moterį.

 

Apie Pontianak pasakojama ir kiek kitokių istorijų. Moteris, kuri mirė gimdydama, pavirto kerštinga dvasia, jaučiančia neišpasakytą neapykantą paprastoms moterims. Piktoji dvasia sugundo jų vyrus ir iščiulpia kraują.

 

Sakoma, kad moters vaiduoklis labai mėgsta ne tik vaikų ir vyrų kraują, bet ir žuvį. Ji sėdi ant žvejybos kuolų upės žiotyse ir laukia tinkamos progos, kada galės pavogti laimikį.

 

Labiau tikėtina, kad su žvejyba Pontianak susijusi dėl kitos priežasties. Pasakojama, kad viename Malaizijos kaimelyje gyveno Pontianak, kuri gėrė naujagimių kraują. Labiausiai Pontianak mėgo ką tik gimusius berniukus. Prieš užpuldama, ypač naktį ji nusiimdavo galvą. Vieną naktį Pontianak išgirdo gimdančios kaime moters dejones. Keistoji moteris nusiėmė galvą ir nuskriejo pas gimdyvę, net neįtardama, kad kaimiečiai jos tyko pasaloje. Kaimiečiai ją pagavo tinklu ir sudegino ant laužo. Tik taip jie galėjo išsigelbėti nuo šmėklos.