Kadaise pirtis buvo laikyta šventa vieta, o kaitinimasis joje svarbus dvasinis ritualas. Pirtyse buvo uždrausta garsiai kalbėti ir vartoti alkoholį. Čia buvo prausiami bei rengiami mirusieji ir net gimdomi vaikai. Nors ritualinė kaitinimosi pirtyje reikšmė šiandien sumažėjusi ar net visai išnykusi, pirtys itin vertinamos dėl stebuklingo poveikio mūsų organizmui: kaitinimasis ne tik padeda atsipalaiduoti ir valo organizmą, bet ir gelbsti gydant įvairias ligas.

 

Pirčių įvairovė

Pirmieji pirtis išrado ir pradėjo naudoti suomiai. Ieškodami būdų, kaip apsisaugoti nuo atšiauraus klimato, jie sumanė iškasti žemėje urvą, užkurti laužą, o urvui prišilus ir užgesus laužui, uždengti jį brezentu ir šildytis viduje. Panašiu principu veikiančios dūminės pirtys populiarios ir šiandien – tik šildomasi, žinoma, ne urve, o patalpoje.

Suomijoje pirtys – itin svarbi kultūros dalis. Čiabuviai saunose kaitinasi beveik kasdien – tai jiems taip pat įprasta kaip mums praustis po dušu. Tad nenuostabu, kad populiariausios pirtys taip pat išrastos suomių. Išradėjų vardu ir pavadinta suomiška pirtis. Čia ant įkaitintų akmenų pilamas karštas vanduo, taip išgaunant karštą garą. Tokioje pirtyje oras būna sausas ir karštas, temperatūra gali pakilti net virš 100 °C. Be to, ant akmenų galima pilti ne tik vandenį, bet ir įvairių žolelių nuovirus, girą.

Tiems, kurie nemėgsta odą svilinančio ir kvapą gniaužiančio karščio, geriau rinktis turkiškas arba rusiškas pirtis – jose temperatūra būna mažesnė, o drėgmė – didesnė. Be to, temperatūra svyruoja nuo 40 iki 70 °C, o drėgmės lygis – nuo 50 iki 100 %. Tiems, kuriems sunku ištverti karštose pirtyse, turėtų patikti infraraudonųjų spindulių pirtys. Jų veikimas paremtas bangų metodu – išskiriama šiluma, panaši į saulės ar žmogaus kūno išskiriamą šilumą. Tokia šiluma nesušildo aplinkui tvyrančio oro, o tiesiogiai perduodama žmogaus kūnui.

 

Ir kūnui, ir sielai

Išsirinkus pirtį, kurioje karščio ir drėgmės balansas jums tinkamiausias, verta pasidomėti ir apie pirčių teikiamą naudą mūsų organizmui.

Per 10–20 buvimo pirtyje minučių  širdies ritmas padažnėja 50–70 %, o tai prilygsta 1 val. fizinių pratimų. Pirtyje praleisdami 30 min. sudeginsite net 400 kalorijų! Be to, pagreitėja medžiagų apykaita, o dėl dažno prakaitavimo netenkame daug skysčių. Tiesa, prarastą drėgmės balansą organizme būtina atstatyti, todėl nepamirškite gerti daug skysčių.

Prakaituodami geriname inkstų ir kepenų darbą – paprastai šie organai vieninteliai atsakingi už mūsų organizmo „filtravimą“. Ypač žiemą, kai prakaituojame daug mažiau nei vasarą. Be to, pirtis itin naudinga odai. Tokios, rodos, nekaltos kasdienės higienos priemonės kaip šampūnai, muilai, dušo želės ar dezodorantai iš tiesų kenkia mūsų odai, ji veikiama šiuose preparatuose esančių cheminių medžiagų. Taip pat dienos metu oda nekvėpuoja, jei vilkime sintetinio pluošto drabužius. Garinantis atsiveria odos poros, todėl itin gerai atlikinėti šveičiamąsias procedūras – nušveitę visą kūną medaus ir kavos tirščių mišiniu, galėsite mėgautis gaivia ir švelnia oda. Per odą pašalinami organizme susikaupę toksinai ir kitos kenksmingosios medžiagos. Todėl pirtis – puikus būdas gydyti pagirias: jei išaušo sunkus rytas, kaitinkitės pirtyje gerdami daug žalios arbatos ir po valandos vėl pamilsite pasaulį. Beje, prie tokios aukštos temperatūros žūva įvairios bakterijos ir virusai.

Pirtyje kūno temperatūra pakyla iki 38 °C, o prakaitavimas yra vienas natūralių kūno sveikimo procesų. Pirties procedūros stiprina imuninę sistemą, yra nepamainomas vaistas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų – jei sergate viena šių ligų, garindamiesi užlašinkite ant įkaitusių akmenų eukaliptų aliejaus. Vokiečių mokslininkai atliko tyrimą − buvo lyginamos dvi darželinukų grupės. Vieni vaikai kartą per savaitę lankydavosi pirtyje, kiti – ne. Nustatyta, kad mažyliai, nesilankę pirtyse, dvigubai dažniau sirgo peršalimo ligomis. Taip pat kaitinantis pirtyje sumažėja skausmas ir artrito keliami negalavimai, mažėja cholesterolio kiekis organizme.

Pirties seansai itin naudingi turintiems bėdų su kraujotaka – kraujo apytaką gerina vanojimasis vantomis. Beje, vantos naudingos ne tik tuo – ant jų pildami karštą vandenį mėgausitės jų maloniu skleidžiamu aromatu.

Sporto salėse ir SPA centruose įrengtos pirtys didina kūno ištvermingumą ir atpalaiduoja raumenis.

Beje, jos naudingos ne tik mūsų kūnui, bet ir sielai. Ypač rekomenduojama eiti į pirtį, jeigu kamuoja nemiga – išsikaitinę miegosite saldžiai ir ramiai. Taip pat kaitinimasis padeda atsipalaiduoti – po sunkios darbo savaitės ar kamuojami nerimo verčiau rinkitės pirties procedūras nei, pavyzdžiui, alkoholį. Be to, lankymasis pirtyse gali tapti puikia pramoga planuojant vakarą su draugais. Senovės Graikijoje ir Romoje pirtys buvo ne tik švarinimosi vieta, bet ir svarbus bendravimo centras.

 

Kada reikėtų vengti kaitinimosi pirtyje?

Net jei esate užkietėję pirties malonumų mėgėjai ir neabejojate jos nauda organizmui – nepersistenkite. Nereikėtų pirtyje būti ilgiau nei 10–15 min. Po to patariama išeiti į lauką ar į kitą patalpą, atsigaivinti stikline vandens. Jei jaučiate, kad darosi sunku tverti karštį, neprievartaukite savęs. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl vienas gali tūnoti karštutėlėje pirtyje pusvalandį, o kitam ir 5 min. bus per akis. Taip pat nederėtų piktnaudžiauti pirties teikiamais malonumais nėščioms moterims. Nustatyta, kad tokioms moterims gresia didesnė persileidimo tikimybė. Prieš einant į pirtį derėtų pasitarti su gydytoju ir tiems, kurie skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, kraujospūdžio svyravimais. Garinantis svarbiausia vartoti daug skysčių, mat dėl gausaus prakaitavimo ir aukštos temperatūros gresia dehidratacija ir šilumos smūgis. Beje, kartu su skysčiais pasišalina ir mineralai, tad jei po pirties jaučiatės išsekę, reikia stengtis atstatyti prarastą kalcio ir magnio kiekį. Būtent todėl pirtyje nepatariama vartoti alkoholio – jis taip pat skatina skysčių pasišalinimą. Taip pat nerekomenduojama daug ir aktyviai judėti – dėl didelio karščio galite pasijusti apsvaigę. Nesikaitinkite ir tuomet, jeigu jaučiatės pervargę. Į pirtį nepatariama eiti, jei turite kokių nors sužeidimų ar sergate uždegimu. Šiems negalavimams gydyti labiau tinka šaltis. Būdami pirtyje išsirinkite jums tinkamiausią aukštį – ten, kur aukščiausia, būna ir karščiausia. Sergantieji astma sunkiai perneša sausą ir karštą orą, todėl verčiau rinktis drėgną garinę nei dūminę pirtį ar suomiškąją sauną.

 

Tai įdomu

  • Seniau Suomijoje pirtyse būdavo atliekama tokia procedūra: žiniuonė įpjaudavo odą ir, naudodama tuščiavidurį karvės ragą, čiulpdavo kraują. Buvo tikima, kad ši procedūra labai naudinga žmogaus sveikatai. Ji, nors ir labai retai, atliekama ir šiandien.
  • Suomijoje įprasta pirtyse būti nuogiems. Beje, kartu kaitinasi ir vyrai, ir moterys.
  • Suomijoje yra daugiau pirčių nei automobilių.
  • Pirčių Suomijoje yra 2 milijonai, o žmonių populiacija siekia 5,3 milijono.
  • Pirtyse pasitaiko ir mirties atvejų: 44 % žmonių miršta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, 23 % − ištikus širdies smūgiui, likusieji − dėl narkotikų vartojimo, įvairių nudegimų, deguonies stygiaus ar apsinuodijimo anglies monoksidu.