Ketvirtadienį per TV1 startuoja nauja JAV komiška drama „Begėdis“ („Shameless“). Jos prodiuseris turėjo ilgai įrodinėti televizijos vadovus, kad verta kurti britų serialo apie degradavusią šeimą amerikietiškąją versiją.  

 

Prodiuseris Johnas Wellsas įtikino kanalo vadovybę, kad žiūrovams bus įdomu žiūrėti į šešis vaikus, tvirtai tikinčius, kad geriau visiems kartu maitintis iš labdaros, pašalpų, vagysčių ir atsitiktinių darbų (visi vaikai privalo kažką parnešti namo), negu patogiai, bet atskirai vienam nuo kito gyventi globėjų šeimose. Toks nepedagogiškas sumanymas kanalo vadovybei nepatiko, geriausiu atveju buvo manoma apgyvendinti pašalpinę šeimą kokioje nors tradiciškai neturtingoje vietovėje, tačiau J.Wellsas tvirtino, kad tokių žmonių yra visur, šalia mūsų, tik mes jų nenorime matyti.

 

„Aš pats užaugau nuolat tėvų statomuose ar remontuojamuose namuose, kur visi gyvenome statybinių medžiagų jovale. Užtat išmokau staliaus amato, kurį mečiau tik įsitvirtinęs televizijoje. Darbininkiška ir skurdesnė aplinka man puikiai pažįstama“, – sako prodiuseris.

 

Rinkdamas kūrybinę komandą Johnas Wellsas ieškojo juodojo humoro mėgėjų, iš savo patirties suprantančių, kas yra nepriteklius ir bėdos – vieną scenaristą mažą paliko tėvas, kitas augo su psichiškai nesveika motina, trečias užaugo taip skurdžiai, kad ne kas vakarą galėjo pavalgyti. „Aš taip susigyvenau su „Begėdžiu“, kad jis manęs nebepiktina net. Jie man savi. Aš juos net sapnuoju“.

 

Paulas Ebbotas, kūręs „Begėdį“ Didžiojoje Britanijoje, sako, kad nesvarbu, kokioje šalyje gyventų tokie Galaheriai, tačiau juos laikantys klijai – greitai džiūstanti, nepajudinama, nesuvokiama meilė vienas kitam – visur vienoda. Nors Amerikos televizijoje nepasiturinčių šeimų pasitaiko („Mano vardas Erlas“), tačiau „Begėdis“ yra visiškai kito lygio – Galaheriai yra tikri skurdžiai, visuomenės išlaikytiniai su menkais padorumo likučiais, kaip ir didžioji dalis jų pažįstamų. Seriale daugybė nepadoriai nuogų scenų ir sultingų tekstų, o savo grožybes nesidrovėdami demonstruoja ne tik dailios aktorės, bet ir įmetėję vyrukai bei pusamžės damos.

 

Begėdis – tai tėvas, kuris prageria viską, kas patenka į nagus, o motina išėjo duonos ir nebegrįžo – štai kokiomis sąlygomis priversti išgyventi palikti šeši vaikai. Kiekviena diena pavojais primena kūdikio išgyvenimą džiunglėse, kiekvienas kąsnis yra iš kažko atimtas. Jokios gėdos – gyventi tai reikia. „Šeimos maitintojas“ pirmą kartą ekrane pasirodo su policininkų palyda, tiksliau, jį kaip balkį numeta ant grindų. Apsimyžusį – tad ant kilimo guldyti neverta.

 

Tačiau serialas „Begėdis“ traukia ne skurdo ir girtuoklystės vaizdais. Linksma žiūrėti, kaip visiškai į jokius rėmus netelpanti šeima sugeba smagiai funkcionuoti visiškai ekstremaliomis aplinkybėmis. Niekas nemoralizuoja, kad gerti blogai, tai akivaizdu, daug įdomiau tai, kaip linksmai ir išradingai šeima bando lipti iš klampaus alkoholizmo liūno.

 

Šalia Williamo H.Macy, patriarcho alkoholiko Frenko Galaherio, vyriausią jo dukterį Fioną vaidina Emmy Rossum („Operos vaiduoklis“), kurios mylimąjį Stivą vaidina merginų mylimas gražuolis Justinas Chatwinas. Vienas puikiausių serialo duetų prasideda tada, kai Frenkas užuodžia jo dar nepasisavintas dideles pašalpas, kurias gauna sveikos nuovokos dažnokai pasigendanti Šila (Joan Cusack). Jam reikėjo pinigų, jai reikėjo sekso. Gėdos nejautė abu, bet kažkam teko gerti nuskausminamuosius. Prieš ir po. Tuo metu šeši vaikai suko galvą, iš kur gauti vandens šildytuvą.

 

„Begėdis“ – ketvirtadieniais 22.50 val. per TV1