Iš tiesų sunku nepavydėti, kai aplink tiek daug geidžiamų ar norimų dalykų. Kad ir puikiai atrodanti bendradarbė ar prieš langus naują automobilį pasistatęs kaimynas, pažįstamos sūnus, skinąs laurus visose moksleivių olimpiadose, galų gale, gerai uždirbantis pusseserės vyras… Savaime kyla klausimas, o kodėl visos šios gerybės ne mano? Pavydas yra blogis, tačiau pasistengus šį negatyvą galima paversti pozityvu.

 

Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. G. V. Leibnicas

 

Pavydas gali padėti
Pavydas kaip lakmuso popierėlis parodo, kiek žmogus patenkintas savo gyvenimu. Kuo didesnis atotrūkis tarp įsivaizduojamos ir esamos būties, tuo stipresnis pavydas valdo žmogų. Pvz., draugai žiemos atostogas praleido slidinėdami kalnuose? Tai, be abejo, nuostabu, pavydo nepajusite, jei niekada nenorėjote slidinėti. Tačiau jei tai jūsų svajonė, pavydas įsižiebs akimirksniu, o noras paslidinėti geresniame kurorte gali tapti siekiamybe. Tai geroji pavydo pusė, nes pavydas šiuo atveju tampa varomąja jėga eiti į priekį siekiant tikslo.

Pavydas skatina siekti ne tik užsibrėžtų tikslų, bet ir realizuoti svajones. Pvz., kokia moteris nenori atrodyti gražiai? Susitikusi ilgai nematytą draugę nustembi – ji atrodo puikiai: figūra ir makiažas, drabužiai ir vidinis spindesys, vyrų žvilgsniai ir aplinkinių dėmesys. Iš pradžių tai stebina ir džiugina, bet vėliau sukelia pavydo jausmą. Kodėl tik su ja patiriu tuos išgyvenimus? Nejučia prisimeni kirpėjos telefono numerį, kosmetinę imi pildyti naujomis priemonėmis, įsigyji suknelę, elegantiškus batelius… Išties pasijauti geriau, o sutikta kaimynė, apipila tave komplimentais ir palydi pavydžiu žvilgsniu – tai nuostabus jausmas. Supranti, kad tik pavydo jausmui turi būti dėkinga už savo teigiamus pokyčius. Paradoksalu, bet protingai sekant pavydui iš paskos, gyvenime jo lieka vis mažiau ir mažiau.

 

Koks būna pavydas?

Dažniausiai minimas juodasis pavydas, ir ne todėl, kad jis populiariausias, bet todėl, kad jo padariniai būna dramatiškiausi. Šis pavydas yra labai gilus, jis gali glūdėti daugybę metų niekam nieko neįtariant. Neišsakytos nuoskaudos, pyktis ir neapykanta – tai pagrindinės juodo pavydo dalys, kurios sukelia grėsmę žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Kankinamas šio pavydo žmogus greičiau sensta, dažnai kuria susidorojimo ar keršto planus.

Pilkas pavydas – nukreiptas ne į kitą objektą, o į patį save. Dažnai sau užduodami klausimai: kodėl man nesiseka? kodėl kitiems viskas gerai, o man ne? gal aš gimiau po nesėkmės žvaigžde? Šis labai kankinantis jausmas po truputį užvaldo visą žmogaus gyvenimą. Toks asmuo jaučiasi nevisavertis, bejėgis, suserga depresija. Tai žmogus, kuris pavydi kitam viso gyvenimo, bet savojo keisti nesistengia ir nenori.

Raudonas pavydas – tai gerai paslėptas jausmas. Pavydas išsilieja agresijos priepuoliais, priekabiavimais, žeminimais žmogui, kuriam pavydima. Pvz., jei vaikas sulaužo vos nupirktą draugo žaislą, galima pamanyti, kad jis pavydi šio žaislo ir pats labai norėtų jį turėti. Arba jei į darbą ateina gabus jaunas specialistas, o viršininkas jam duoda neįgyvendinamas užduotis, kad po to galėtų visiems girdint pasakyti „gaila, bet jums dar reikia augti, kad taptumėte geru specialistu“, tai galima suprasti kaip viršininko pavydą ir baimę dėl savo kėdės. Jei draugė staiga išpylė vyną ant jūsų suknelės, kad priverstų jus pasišalinti nuo stalo, o pati su didžiule iškirpte prisėdo prie jūsų vyro… Raudonas pavydas sukelia barnius, konfliktus, gadina tarpusavio santykius.

Pastelinis pavydas – tai lengvas, beveik neapčiuopiamas, bet liūdesį sukeliantis pavydas. Pvz., mamos pavydas jaunai dukrai, besimatuojančiai vestuvinę suknelę. Nors motina nepaprastai džiaugiasi savo dukterimi ir ją labai myli, tačiau mažas pavydo kirminėlis vis dėlto joje gyvena. Jei tai nutinka retai, pavydu vadinti nederėtų, nes suaugusieji puikiai susitvarko su neišsipildžiusiomis svajonėmis. Tačiau jei pavydas aplanko dažnai, vadinasi, daug žmogaus lūkesčių neišsipildė. Šis asmuo dažnai save ramina, kad dabar jau nieko padaryti negalima, jau per vėlu ir tyliai pavydi stebėdamas kitų geresnį gyvenimą. Toks pavydas gali peraugti į depresiją ar savęs nuvertinimą. Užsidarę savo vadinamosiose nesėkmėse žmonės nebemato gyvenime nieko gero, nevertina savų pasiekimų.

Baltas pavydas – tai, galima sakyti, net ne pavydas, nes juo žmogus dalijasi atvirai ir posakis „aš baltai pavydžiu“ dažniausiai reiškia norą pamaloninti ir dar labiau įvertinti kitų pasiekimus. Baltas pavydas nieko blogo nedaro, bet ir gero nesukuria. Jis tik parodo, kad pavyduoliui gyvenime viskas gerai, jam sekasi ir jis gali džiaugtis kitų sėkme.

 

Kaip negatyvų pavydą paversti pozityviu?

Ką tik gimęs pavydas paprastai būna bespalvis, todėl dirbti reikia pradėti nedelsiant – taip pavydas taps varomąja jėga ir neutralizuos blogąsias savybes.

 

I fazė – natūralusis pavydas

Tai pirmoji reakcija į pavydo objektą. Ji turėtų būti kiek galima atviresnė, emocingesnė, nes būtent tokia reakcija lengviau valdoma ir greičiau pašalina pavydo likučius. Pvz., garsiai ir su susižavėjimu aptarti draugės sužadėtuvių žiedą, išliaupsinti patį pasipiršimo momentą ir baigti įprastu pavyduoliams aimanavimu: na, ir sekasi kitoms su vyrais…

 

II fazė – nuotaikų suvaldymas

Šiame etape reikia surasti kiek galima daugiau teigiamų aplinkybių savo gyvenime ir truputį nuvertinti pavydo objekto sėkmes (šiose situacijose puikiai tinka posakiai „medalis turi dvi puses“, „užtai pas mane…“, „nelabai ir norisi…“). Kiekvienas nori pasiekti karjeros aukštumas, bet jei tai neišsipildo, galima pasiguosti, kad vaikus užauginti buvo tikras malonumas. Jei draugės vyras labai gražus ir romantiškas, o jūsiškis – tikras kelmas, galite save paguosti tuo, kad draugei kyla grėsmė dėl vyro neištikimybės. Po tokių svarstymų nuotaika turėtų pagerėti ir pavydas sumažėti.

 

III fazė – konstruktyvi kritika

Rimtai pagalvokite, ko jums trūksta iki visiškos laimės. Prisiminkite pirmą pavydo fazę, dėl ko pajautėte pavydą, tiksliau – dėl kokio konkretaus veiksmo ar objekto graužė pavydas? Ką norėjote tuo momentu pakeisti savo gyvenime? Tai nustačiusi tuoj pat užsirašykite, ko jums trūksta iki šio konkretaus noro išsipildymo. Patikėkite, tikrai nerasite daug aplinkybių, trukdančių siekiant tikslo. Ko gero, apsiribosite vienu dviem punktais. Taigi susikaupkite juos ir sukonkretinkite.

 

IV fazė – paskutinis apmąstymas

Jei nusprendėte siekti užsibrėžto tikslo, būtina tai dar kartą rimtai permąstykite. Tiesiog stenkitės įsivaizduoti, kad jau pasiekėte išsvajotą tikslą ir kaip dėl to pasikeitė jūsų gyvenimas. Tai apmąstykite labai išsamiai, net minučių tikslumu. Kas vyks šiandien, rytoj? Ar visas naujas gyvenimas jus tenkina? Pagalvokite, kaip atrodysite su nauja suknele, kurios iškirptė vos nesiekia bambos, ar kaip žingsniuosite nuostabiais aukštakulniais iš skausmo degančiomis kojomis, ar pasiekta karjeros viršūnė nepareikalaus nuolatinės nervinės įtampos ir neatims laiko iš šeimos… Jei tai pasirodys per sudėtinga, kad taptų tikrove, bandykite koreguoti arba keisti savo siekiamybes, o jei ir tai atrodys per sunku, atsisakykite svetimo gyvenimo kopijavimo.

 

V fazė – konkretūs planai ir veiksmai

Jei sėkmingai atėjote iki paskutinio etapo, imkitės konkrečių veiksmų. Dažniausiai vėl sudreba kinkos ir apgaubia nežinia, nuo ko reikėtų pradėti. Pradėkite nuo paprasčiausių ir lengviausiai įgyvendinamų dalykų. Nepirkite suknelės nepasimatavusi, neavėkite brangių aukštakulnių neišmokus jais vaikščioti ar turint jautrius sąnarius, nemeskite darbo neradusi kito, nesiskirkite su vyru dėl pašlijusių santykių, o bandykite atvirai pakalbėti apie viską, kas jus slegia. Tai bus naujo gyvenimo pradžia.