Kartu su pamažu bundančia gamta ir grįžtančia šiluma, gyvūnų mylėtojus pasitiks nauji iššūkiai – reiks saugotis erkių ir pasiruošti rujos sezonui. Pavojingų kraujasiurbių įkandimai gali sukelti sunkius augintinio sveikatos sutrikimus ir netgi mirtį. Svarbu nepamiršti, kad erkės aktyviomis tampa oro temperatūrai pasiekus vos +5 laipsnius! Tai reiškia, kad nuo jų reikės saugotis jau visai netrukus! O štai laiku pasirūpinus sterilizacija galima išvengti daugybės su augintinio nepaklusnumu, agresyvumu ir triukšmingumu susijusių problemų, ir sumažinti įvairių susirgimų riziką.

 

"pavasario gresmes augintiniams"

Erkių sukeliamos ligos

 

Pavojingi kraujasiurbiai po žiemos miego pabunda, oro temperatūrai pasiekus vos +5 laipsnius ir pradėjus šilti diržovemiui. Parazitavimo pikas trunka nuo kovo iki spalio arba lapkričio mėnesių, kol žemę vėl užkloja sniegas. Erkių aktyvumas kinta priklausomai nuo oro sąlygų – lietingą dieną yra aktyvesnės, sausą – pasyvesnės.

 

 

Ligos sukeliamos, kai erkės siurbdamos kraują ir grąžindamos jo perviršį į „maitintojo“ organizmą, kartu perduoda savo žarnyne esančias bakterijas bei virusus. Lietuvoje šunims ir katėms dažniausiai nustatoma – babeziozė. Kraujyje parazituojantys pirmuonys ardo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), todėl silpnėja imuninė sistema ir organizmas tampa lengviau pažeidžiamas kitų infekcijų. Šuo sergantis babezioze darosi vangus, pradeda karščiuoti, vemti, viduriuoti. Katėms kartu su šiais simptomais, gali pasireikšti gelta, sutrikti kvėpavimo funkcija. Kita dažnai pasitaikanti erkių įkandimų sukeliama liga – erlichiozė. Bakterijos erlichijos puola leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) ir kartu su jais keliauja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, vėmimas, sunkus kvėpavimas, kraujavimas iš akių ir nosies, apetito praradimas, svorio sumažėjimas, apatija. O rečiausiai augintinių tarpe pasitaiko erkinis encefalitas ir Laimo liga. Daugeliu atvejų pastebima, kad katės su šių parazitų sukeliamais negalavimais susidoroja kur kas lengviau negu šunys.

 

 

Patariama būnant gamtoje naudoti specialias apsaugines priemones nuo erkių, o grįžus namo visada atidžiai apžiūrėti savo ir gyvūno kūnus, išpurtyti drabužius.

 

 

Kaip elgtis parazitui įkandus?

 

 

Erkės ištraukimui geriausia naudoti mažą sterilų pincetą. Reikia stengtis parazito kūnelį suimti kuo arčiau jo galvos ir tvirtu bei vientisu judesiu truktelti atgal (nuo savęs į išorę). Žaizdą nuplauti vandeniu su muilu arba patepti dezifekuojančiu tirpalu. Negalima pernelyg suspausti parazito kūno, tepti riebalais ir aliejais įkandimo vietą. Ištrauktą gyvą erkę derėtų uždaryti į sandarų indą su mažomis angelėmis patekti orui, ir nuvežti į laboratoriją tyrimams. Arba – sudeginti. Erkės yra labai gyvybingos, todėl jas sutraiškyti sudėtinga. O atsigavęs parazitas gali vėl įkąsti, privesti naujų vadų.

 

 

Po erkės įkandimo, patariama augintinį atidžiai stebėti 20 – 30 dienų – būtent tiek gali trukti inkubacinis periodas. Atsiradus elgesio ir sveikatos pakitimams nedelsiant kreiptis į veterinarą.

 

 

Varginantis rujojimas

 

Kačių ir šunų lytinis ciklas gerokai skiriasi – pirmųjų jų ovaliucija yra refleksinė (jai sukelti reikalingas lytinis aktas), antrųjų – spontaninė.Katės ruja trunka vidutiniškai nuo kovo iki spalio mėn., o gyvenančių ypač šviesiuose namuose – poravimosi proveržių pasitaiko net ir žiemos laikotarpiu. Jeigu augintinė nesusikergia, tai ruja trunka savaitę ir kartojasi po 14-21 d. Jeigu susikergia, gali prasidėti po gimdymo praėjus 2 – 10 d. Kalės rujoja gerokai rečiau ir trumpiau – kas pusmetį, maždaug po 5 – 21 d. Palyginimui, per metus katė gali atsivesti 4 – 5 vadas kačiukų, o kalė – 1  2.

 

Pirmoji kačių ir kalių ruja prasideda vidutiniškai augintiniui sulaukus 6 – 10 mėn. amžiaus. Vyriškos lyties augintiniai rujoja tokiu pat metu, kaip ir moteriškosios. Veisimosi sezonu katės tampa ypatingai meilios, dažnai glaustosi ir trinasi į daiktus, kelia uodegą ir sėdmenis, nuolat miauksi ir murkia. Rujos metu patinsta kalių lytinės lūpos, pradedama dažniau šlapintis, atsiranda kraujingų išskyrų, augintinė dažniau „prausiasi“. Gali pasikeisti augintinių charakteris – sustiprėti agresija, didėti nepaklusnumas. Patinai dažniau ryžtasi išbandyti jėgas konkurencinėse kovose, šlapintis netgi kambariuose. Nemalonų teritorinį kvapą pašalinti nuo baldų ir kilimų gali būti labai sudėtinga.

 

 

Apsaugos priemonės

 

 

Patariama rujos metu augintinius atidžiau saugoti, nes jos visais įmanomais būdais jie gali stengtis pabėgti, o laikomiems lauke – užtikrinti, kad neužklystų nelaukti svečiai. Skirtingų lyčių augintinius poravimosi sezono metu laikinai atskirti. Pasitarus su veterinaru, rują galima slopinti specialiais hormoniniais vaistais. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad mažinti patelių skleidžiamą kvapą gali padėti chlorofilo tabletės, reprodukcinių organų tepimas mentolio preparatais.

 

 

Neplanuojantiems augintinių veisti rekomenduojama pasvarstyti apie chirurginę intervenciją. Operacijos metu kalėms pašalinamos kiaušidės, gimda, o patinams – sėklidės. Specialistai pataria tiek kates, tiek kales sterilizuoti ne anksčiau negu po pirmosios rujos. Mat moteriški lytiniai hormonai daro teigiamą įtaką išvaizdai – galutinai susiformuoja figūra, pastambėja galūnės. Patinus kastruoti rekomenduojama kuo jaunesnius, bet ne anksčiau negu nuo 3 mėn. amžiaus.

 

 

Chirurginė intervencija – ar verta?

 

 

+”

  • Populiacijos kontrolė. Išvengiama nėštumo ir su tuo susijusių padidėjusių išlaidų, laiko sąnaudų.
  • Sumažėja augintinio pabėgimo ir nelaimingų atsitikimų rizika.
  • Sumažėja sužeidimų arba gaišaties tikimybė konkurencinėse kovose dėl patelės.
  • Nevargina pakitęs augintinio elgesys – nepaklusnumas, trukšmingumas, agresyvumas, teritorijos žymėjimas neleistinose vietose.
  • Sumažėja arba išnyksta pieno liaukų, gimdos navikų, prostatos ligų rizika.

 

 

„-

  • Padidėja nutukimo tikimybė. Nerujojantis gyvūnas yra tingesnis, ramesnis ir išeikvoja apie 30 % mažiau energijos.
  • Tampa mažiau agresyvus. Tai gali būti aktualu atitinkamų veislių šunų augintojams.
  • Gali padidėti šlapimo takų infenkciniai susirgimai arba šlapimo nelaikymo rizika.
  • Skirti daugiau dėmesio mitybai. Šerti specialiai subalansuotu ėdalu, kuris padėtų išvengti nutukimo, sumažinti akmenų susidarymo šlapimtakyje riziką. Taip pat atidžiai normuoti porcijas ir skatinti augintinio judrumą.
  • Sterilizuoti ir kastruoti augintiniai turi 2 – 4 kartus didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

 

 

 

Įdomu

 

  • Klaidingai manoma, kad po chirurginės intervencijos augintiniai patiria stresą, nes nebegali turėti palikuonių. Iš tikrųjų, po kastracijos arba sterilizacijos nebeveikia lytiniai hormonai ir reprodukciniai instinktai išnyksta savaime.
  • Po kastracijos šunys tampa lengviau dresuojami, prieraišesni ir meilesni.
  • Statistikos duomenimis, sterilizuoti arba kastruoti augintiniai gyvena ilgiau.
  • Erkės maitinimosi metu įgyja sidabriškai melsvą spalvą ir ovalią formą, padidėja 10 kartų, o svoris išauga net iki 200 kartų.
  • Nepastebėta erkė kraują gali siurbti net 15 dienų.
  • Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suleidžia nuskausminamąsias ir kraujo krešėjimą sumažinančias medžiagas, todėl įkandimas nejaučiamas.