Galilėjos ežeras – didžiausias gėlo vandens telkinys Izraelyje. Ežeras minimas ne vienoje Biblijos vietoje. Neseniai grupė archeologų po vandeniu atrado slypinčias akmenų konstrukcijas, pastatytas, kaip manoma, tuo pačiu metu kaip ir garsusis Stounhendžas Anglijoje. Regis, po truputį aiškėja mistiškojo Galilėjos arba Tiberiados ežero paslaptis. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad tokie statiniai po vandeniu negalėjo atsirasti be nežemiškų būtybių įsikišimo…

 

Izraelio mokslininkų duomenimis, 70 metrų skersmens ir 10 metrų aukščio piramidė po vandeniu sudaryta iš netašyto bazalto uolienų. Paslaptingasis statinys stūkso paniręs Jordano upės senvagėje. Ši vieta nuo Bronzos amžiaus labai svarbi ekonomikos požiūriu. Spėjama, kad piramidė iš akmenų galėjo būti pastatyta IV – III amžiuje prieš Kristų.

 

Statiniai Galilėjos ežere kol kas nuodugniai neištirti, todėl nežinoma, kokia buvo šių statinių paskirtis, amžius ir kaip jie buvo šioje vietoje pastatyti. Tyrėjai kol kas negali atsakyti, ar piramidė buvo pastatyta sausumoje, prieš ją užliejant, ar ji iškart buvo statoma po vandeniu. Gretimose vietovėse archeologai aptiko trobelių ir koklių liekanų, todėl spėja, kad vietovė kadaise galėjo būti gyvenama. Manoma, kad šioje vietoje įvyko stiprus Žemės drebėjimas, panardinęs piramidę ir aplinkinius kaimus po Galilėjos ežero vandenimis.

 

Šiuo metu piramidė stūkso 9 metrų gylyje, aplink ją būriais plaukioja tilapijos, todėl tyrėjai mano, kad statinys galėjo būti žvejybos vieta, kuri pritraukia žuvis ir todėl jas lengviau pagauti. Hipotezę dar labiau stiprina tai, kad šiose vietose aptikta mažesnių, panašių žvejybos vietų. Tačiau kol kas tai tėra spėjimas.