Egipto faraone tapusi 17-metė mergina gebėjo išplėsti šalies teritoriją, išgelbėti liaudį nuo bado ir ligų. Netgi iš namų išvaryta bei priversta slapstytis nepabūgo įsivyniojusi į kilimą keliauti pas Cezarį ir paprašyti jo užtarimo. Vėliau siekdama išsaugoti sostą sudarė sąjungą su Marku Antonijumi, o kai Egiptą užgrobė Oktavianas, pasirinko mirtį. Praėjus daugiau negu 2 000 m. apie charizmatiškos Egipto faraonės gyvenimą vis dar kuriami filmai ir knygos.

 

kleopatra

Pažintis su Gajumi Julijumi Cezariu

   

Bado bei ligų kankinamo Egipto sostą Kleopatra užėmė būdama 17 m. ir kurį laiką valdė kartu su tėvu Ptolemėjumi XII. Po jo mirties mergina ištekėjo už savo brolio Ptolemėjaus XIII, tačiau su juo nenorėjo dalytis valdžios. Faraonės sutuoktinį palaikė sumanūs ir galingi globėjai, tad siekdama tapti vienvalde turėjo rasti patikimų sąjungininkų.

 

Brolio ir sesers santykiai tapo labai įtempti. 48 m. pr. m. e. rudenį Ptolemėjas XIII išvarė Kleopatrą iš namų. Padėtį sunkino ir tai, kad moters gimtąjį miestą buvo užėmusi romėnų kariuomenė, todėl ji turėjo slapstytis. Tačiau netrukus perimti Aleksandrijos valdymo atvyko būsimasis faraonės ir Egipto gelbėtojas – G. J. Cezaris.

 

Kleopatra negalėjo surengti oficialaus susitikimo su romėnų karvedžiu, todėl ėmėsi gudrybių. Dailiai pasipuošusi pasislėpė rytietiškame kilime, kuris turėjo būti pristatytas G. J. Cezariui į apartamentus. Kai tarnas įnešė audinį, Kleopatra akimirksniu iš jo išsivyniojo ir pasiūlė mainus – savo jauną bei išpuoselėtą kūną už tvirtą politinį vyro užnugarį. 54 m. vyrą jauna faraonė tiesiog pakerėjo. Karvedžio pasiųsti kariai nužudė jos brolį Ptolemėją XIII. Vėliau Cezaris Egipto valdovei padovanojo dalį Romos žemių, meistrams įsakė gaminti auksines jos statulas ir t. t.

 

Aistringi romanai

   

48 m. pr. m. e. Kleopatra ištekėjo už kito savo brolio Ptolemėjaus XIV. Mat moteris oficialiai negalėjo būti vienvalde Egipto faraone. Tačiau 12-metis sutuoktinis buvo puikus porininkas: moteris jam neleido kištis į šalies valdymo reikalus, o jis per daug tam ir neprieštaravo.

 

Netrukus po vestuvių Kleopatra kartu su G. J. Cezariu išsiruošė į kelionę Nilu, per kurią siekė numalšinti įsivyravusius nesutarimus tarp Egiptui priklausiusių žemių gyventojų. Žinoma, mėgavosi ir buvimu kartu. Net apie G. J. Cezario potenciją ir sunkias lytiniu keliu plintančias ligas sklandę gandai aistringiems santykiams nesutrukdė. 47 m. pr. m. e. rugsėjį faraonė pagimdė jam sūnų. Berniuką pavadino Ptolemėjumi Cezariu.

 

Kai kurių istorikų teigimu, berniukas karvedžio sūnumi galėjo būti pripažintas tik dėl politinių tikslų – paskelbti jį Romos sosto įpėdiniu. Taip pat tėvyste abejoti verčia ir nuolatiniai Kleopatros santykiai su meilužiais, kurie pas ją lankydavosi kaskart išvykus G. J. Cezariui. Teigiama, kad meilės naktis su faraone jaunikaičiams kainuodavo gyvybę, tačiau norinčiųjų tai išbandyti buvo daugybė…

 

Mirtį išpranašavęs sapnas

 

44 m. pr. m. e. kovo 14-osios naktį Kleopatra susapnavo G. J. Cezario mirtį. Kitą rytą faraonė meilužį perspėjo ir prašė pasilikti rūmuose, tačiau šis jos nepaklausė. Todėl gavęs skubų pranešimą išvyko į Romos senatą. Sapnas išsipildė – sąmokslininkai, siekiantys atkurti Romos respubliką, vyrą nužudė. Po G. J. Cezario mirties kilo grėsmė Egiptui ir Kleopatros saugumui. Netrukus moteris grįžo į gimtąją Aleksandriją, kad galėtų toliau gedėti mylimojo.

 

Gyvenimo meilė

   

Po G. J. Cezario mirties dėl Romos sosto kovojo Oktavianas Augustas, Markas Emilijus Lepidas ir Markas Antonijus. Pastarasis, siekdamas užsitikrinti Egipto ištikimybę ir palaikymą kovose dėl Romos valdžios, pakvietė faraonę Kleopatrą į oficialų susitikimą Tarse. 41 m. pr. m. e. sumani moteris, pastebėjusi M. Antonijaus pranašumą, atvyko pas jį dailiai išsipusčiusi ir su gausia tarnaičių palyda. Mat faraonė taip pat tikėjosi, kad šis jai padės nužudyti savo įseserę.

 

Istorinių šaltinių duomenimis, M. Antonijus dėl Kleopatros pametė galvą. Taip pat ir pastaroji, nepaisant šiurkštaus vyro būdo, rodė prielankumą. Istorikų teigimu, du tvirti ir ryžtingi žmonės, vienas kitame rado tai, ko ieškojo visą gyvenimą. Politinė sąjunga greitai virto aistringu romanu. Teigiama, kad Kleopatra Marką pasikvietė į Aleksandriją ir padovanojo jam kelis malonumų mėnesius. Nauji meilužiai mėgavosi linksmybėmis ir sekso orgijomis taip lyg kiekviena diena būtų paskutinė. 38 m. pr. m. e. faraonė pagimdė dvynukus – Kleopatrą Selenę II ir Aleksandrą Helijų.

 

Vaikai laimingų meilužių santykių neužtikrino. M. Antonijus vedamas politinių tikslų susituokė su Oktaviano seserimi. Tačiau net ir tada Kleopatra neišsižadėjo mylimojo, jį palaikė bei nuolatos su juo susitikinėjo. Ilgainiui vyras pradėjo abejoti Oktaviano prielankumu jam ir politinės santuokos nauda. Todėl 33 m. pr. m. e. vyras išsiskyrė su pirmąja žmona ir vedė Kleopatrą.

 

Nesutarimai tarp Romos ir Egipto vis labiau aštrėjo. Kai M. Antonijus pralaimėjo Akcijaus mūšį, Oktavianas įsiveržė į Egiptą. Vyras negebėjo ištverti tokio pažeminimo, todėl susibadė ir mirė mylimosios glėbyje. Netrukus ir faraonė buvo paimta į nelaisvę. Todėl ir ši nusprendė nusižudyti.

 

Teigiama, kad faraonė paprašė tarnaičių atnešti krepšyje paslėptas kelias egiptietiškas angis. Šios jai įkando, ir faraonė mirė. Tačiau naujausiais vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, Kleopatra greičiausiai mirė nuo narkotinių medžiagų. Mat angies nuodai būtų kėlę didžiulę agoniją, o moteris būtų mirusi tik po kelių dienų, o ne po kelių valandų nuo įkandimo. Tokias išvadas istorikai patvirtina Aleksandrijos bibliotekoje aptiktais mediciniais tekstais.

 

Maniakiškai puoselėjo savo kūną

 

Paskutinė senovės Egipto faraonė daug laiko ir pastangų skyrė kūno puoselėjimo procedūroms. Ypač ji mėgo maudytis pieno, medaus ir migdolų aliejaus voniose. Vykdama į keliones visada pasiimdavo keletą asilių, kad turėtų šviežio pieno grožio ritualams atlikti. Plaukus trinkdavo kiaušiniais, kūną šveisdavo Nilo upės dumblu, sumaišytu su nedideliu kiekiu molio ir pelenų, arba jūros druska. Teigiama, kad faraonė rožių vandeniu ir obuolių sidro actu veidą prausdavo net apie 60 kartų per dieną! Mat senovės Egipte tikėta, kad grožio paslaptis – švara. O norėdama, kad veido oda būtų švari, skaisti ir lygi, Kleopatra kasnakt miegodavo užsidėjusi gryno aukso kaukę. Faraonė išpopuliarino ir tuometinę dekoratyvinę kosmetiką: nagus lakuodavo chna milteliais, lūpas dažydavo trintų raudonų vabalų sultimis, akių vokus apvesdavo trintu malachitu. Tokia kosmetika ne tik paryškindavo bruožus, bet ir apsaugodavo nuo ligų bei parazitų. Ne mažiau svarbus buvo ir kūno kvapas. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Kleopatra visada kvepindavosi įvairių augalų eteriniais aliejais: rožių, kiparisų, apelsinų žiedų. Šie aromatai pasižymi afrodiziakams būdingomis savybėmis.

 

Dauguma iki šiol naudojasi kai kuriais Kleopatros kūno priežiūros receptais, o išpuoselėtas jos įvaizdis netgi po daugybės metų siejamas su moters grožio idealu.

 

Ar tikrai buvo graži?

   

Graikų istoriko Plutarcho raštuose rašoma, kad Kleopatra turėjo gana vyriškus veido bruožus: aukštą kaktą, kumpą didelę nosį, putlias lūpas ir smailų atsikišusį smakrą. Panašūs veido bruožai vaizduojami ir moters portretuose ant šventyklų sienų bei tuometinėse monetose: apvalus veidas, kumpa vidutinio dydžio nosis. Taip pat išliko atvaizdų, kuriuose ant faraonės kaklo vaizduojamas Adomo obuolys.PasakDidžiosiosBritanijos mokslininkų, Kleopatra vyrus žavėjo ne grožiu, o charizma ir protu, išlavintu bendravimu. Be to, ne paslaptis, kad faraonė gebėjo paslėpti savo trūkumus ir pabrėžti privalumus.

 

Kitų istorikų teigimu, Kleopatros atvaizdai ant monetų ir šventyklų sienų gali būti ne visiškai tikslūs. Mat valdovų portretai kurti pagal vieną šabloną, šalia prirašant reikalingus vardus. Monetose nukaldinti Ptolemėjų dinastijos vyrai nesunkiai galėjo būti paversti kitais sosto įpėdiniais. Be to, vyriški bruožai galėjo būti išlaikyti siekiant sustiprinti moters įvaizdį ir valdžią. Kituose istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Kleopatra kaip negraži moteris ant šventyklų sienų galėjo būti vaizduojama specialiai. Mat daugelis Romos gyventojų nekentė šios egiptiečių valdovės ir apie ją skleidė bjaurius gandus.

 

O štai Romos istorikas Cassius Dio paskutinę Egipto faraonę aprašė kaip įstabaus ir kerinčio grožio moterį, žavėjosi jos skaisčia bei lygia oda, išraiškingomis akimis. Nors nėra išlikusio moters biusto, tačiau manoma, kad ji atitiko tuometinius grožio standartus: buvo žemo ūgio, liekna ir lanksti. Juk į kilimą įsisukusios faraonės nepastebėjo net jį nešę tarnai!

 

Kembridžo egiptologės Sally-Ann Ashton teigimu, vertinant Kleopatros grožį reikėtų atsižvelgti į tai, kad dabar kūno kulto idealai yra gerokai pakitę. Juk netgi tobulo grožio deivei Afroditei šiuolaikiniame vakarietiškame pasaulyje būtų pasiūlyta atsikratyti keliolikos kilogramų ir pasitobulinti nosį! Taigi, mokslininkės teigimu, tuo laikotarpiu Kleopatra pelnytai laikyta grožio etalonu.

 

Gimimo data ir vieta – 69 m. pr. m. e. Egiptas.

Mirties data ir vieta – 30 m. pr. m. e. Egiptas.

Valdė 51–30 m. pr. m. e.

 

Įdomu

 
  • Vardas Kleopatra išvertus iš graikų kalbos reiškia tėvo garbė. Faraonė save laikė vandens, vėjo, derlingumo ir motinystės deivės Izidės reinkarnacija.
  • Ptolemėjų dinastija Egiptą valdė 254 m. nuo Aleksandro Makedoniečio mirties.
  • 47 m. pr. m. e. Kleopatros ir Cezario įsakymu padegta Aleksandrijos biblioteka. Sunaikinta 500 000 įrašų.
  • G. J. Cezaris bandė pakeisti Romos įstatymus, kad galėtų vesti jauną meilužę ir Ptolemėjų Cezarį palikti sosto įpėdiniu. Tačiau jam nepavyko, todėl pora oficialiai nesusituokė.