Biseksualios moterys turi daugiau problemų negu kitokios orientacijos žmonės. Anot naujausio norvegų tyrimo, palyginus su heteroseksualiais žmonėmis, biseksualiais vyrais ir homoseksualiais asmenimis, biseksualios moterys dažniau kenčia nuo psichinių ir kitų sveikatos sutrikimų, taip pat dažniau serga lytiniu būdu plintančiomis ligomis.

 

Kita vertus, gėjų ir biseksualių asmenų gyvenimo kokybė per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagerėjo, palyginus su heteroseksualių. Nors seksualinių mažumų padėtis geresnė, tačiau biseksualių moterų gyvenimo kokybė yra kur kas prastesnė. Minėtą tyrimą atliko Norvegijos direktoratas vaikų, jaunimo ir šeimos reikalams.

 

Šioje socialinėje grupėje yra daugiau psichinės ir fizinės sveikatos problemų, daugiau lytiškai plintančių ligų. Moterys dažniau patiria stiprų vienatvės jausmą, bando nusižudyti. Nors biseksualios moterys priklauso seksualiniai mažumai, tačiau tai yra labai opi visuomenės problema.

 

Norvegų socialinis tyrimas atskleidė, kad daugelis biseksualių moterų serga lėtinėmis ligomis bei slepia nuo bendradarbių ir pažįstamų apie savo orientaciją. Orientaciją taip pat slepia biseksualūs vyrai. 78 procentai vyrų ir 68 procentai moterų kolegoms nesako apie savo tikrąją orientaciją. Tačiau tik 18 procentų gėjų ir 9 procentai lesbiečių darbe slepia savo intymaus gyvenimo polinkius.

 

Tame pačiame tyrime paaiškėjo, kad net 16 procentų norvegų nenorėtų stovėti ar sėdėti autobuse šalia netradicinės orientacijos žmonių.

 

Biseksualumas, ko gero, senesnis nei homoseksualumas. Pavyzdžiui, nors dažnai manoma, kad senovės Graikijoje ir Romoje buvo paplitę homoseksualūs santykiai, iš tikrųjų jie buvo biseksualūs. Kol kas nėra moksliškai patvirtintos, vieningos  teorijos, kodėl kai kurie žmonės tampa seksualinių mažumų atstovais.