Gal organiško šokolado mėgėjams neužstrigs gabalėlis šio gardumyno gerklėje? Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šio produkto gamyba mažiau kenkia aplinkai nei įprastų, visuose prekybos centruose parduodamų šokoladinių plytelių.

 

Išsivysčiusioms pasaulio šalims rūpi laukinės gamtos išsaugojimas. Retas, kuris pagalvoja apie neturtingas valstybes, kuriose išauginama daugiausiai derliaus. Trečiojo pasaulio šalyse yra didžiuliai plotai laisvos žemės, kuri gali būti paruošiama kakavos pupelėms ir bananams (populiariausiems organiškiems produktams) auginti. Iki tol žemė buvo kitų augalų, gyvūnų ir kitų laukinės gamtos organizmų namai. Įkūrus plantaciją, išnaikinama didžioji dalis vietinės bioįvairovės. Be to, organiškoms plantacijoms reikia didesnio žemės ploto negu tradicinėms. Dėlto organiškas šokoladas iš tikrųjų negali būti laikomas labai ekologišku, išskirtinai „žaliu“ produktu.

 

Kol kas nėra išsamių tyrimų, ar organiškų bananų ir kakavos produktų pirkimas daro teigiamą poveikį aplinkai. Pastarieji produktai Europos prekybos centruose yra paklausiausi.

 

Antra vertus, organiškose plantacijose pasėliai auginami, nenaudojant pesticidų, dirbtinių trąšų bei intensyvaus ūkininkavimo įrangos. Pastebėta, kad šiose vietose apsilanko 34 procentais daugiau paukščių, vabzdžių, auga daugiau augalų rūšių. Kai kuriose plantacijose bioįvairovė buvo net 43 procentais didesnė.

 

Visgi šie skaičiavimai atlikti tik Europos ūkiuose, nors net trys ketvirtadaliai (80 procentų) organiškų produktų išauginama kitose pasaulio dalyse. Jose jokių panašių tyrimų nebuvo atliekama. Ekologai mano, kad visam pasauliui negalima naudoti tų pačių standartų. Neaišku, kokį poveikį organiško šokolado gamyba gali turėti trečiojo pasaulio šalims.