Net tuomet, kai vasara nedžiugina šiltais orais, keičiasi žmonių veikla, pomėgiai ir lankytinos vietos. Vis dažniau vykstama prie vandens telkinių, rengiamos iškylos gamtoje, mėgaujamasi ledais ir kitais vasariškais produktais. Tačiau vasariškus malonumus kartais sutrikdo ypač šiltuoju metu pasireiškiančios odos problemos.

 

oda

Nudegimai saulėje

 

Dažniausia odos problema – nudegimas saulėje. Svarbiausia, reikia nepamiršti naudoti apsauginių priemonių, saugančių nuo UVA ir UVB spindulių. Nebūti saulėkaitoje pavojingomis valandomis (nuo 10 iki 16 val.). Jeigu taip nutiko, gali padėti natūralios priemonės: alavijai, ramunėlės, rauginto pieno produktai, medus, pomidorai, avižų košės kompresai, tepalai su vitaminais E ir C.

 

Mielių infekcija

 

Antra pagal dažnumą vasarą – labai nemaloni paviršinė odos grybelinė infekcija arba įvairiaspalvė dedervinė, moksliškai vadinama tinea versicolor. Dermatologinių susirgimų ypač daug tuose kraštuose, kuriuose visus metus klimatas drėgnas ir šiltas. Tačiau vasarą infekcija plinta ne tik tropikuose, bet ir visame pasaulyje. Ligai būdingos pigmentinės arba raudonos dėmės odoje. Ant gyvų organizmų visada yra šiek tiek mielių mikroorganizmų, tačiau vasarą, kai šilta ir gausiai prakaituojama, susidaro puikios sąlygos jiems daugintis ir klestėti. Išvengti infekcijos gali padėti tinkama higiena. Karštą dieną reikėtų dažniau praustis vandeniu, ypač po aktyvios veiklos, kai suprakaituojama. Duše naudoti prausimosi priemones su cinko piritionu, kuris gydo grybelį, mažina odos pleiskanojimą. Jeigu būklė negerėja, būtina kreiptis į dermatologą dėl gydymo.

 

Bėrimai dėl nuodingų augalų

 

Daugelis vasaros neįsivaizduoja be žygių pėsčiomis ir stovyklavimo. Odos uždegimus dažnai sukelia įvairūs augalai ir ypač kvapios gėlės: gebenės, dilgėlės, karpažolės, rūtos, levandos, narcizai, lelijos alstromerijos, chrizantemos, ramunėlės ir t. t. Gydytojai odos alergines reakcijas (bėrimą, pūsleles, patinimą) į augalų išskiriamas medžiagas vadina kontaktiniu dermatitu. Oda paprastai niežti, parausta ir pleiskanoja. Geriausias būdas, norint išvengti kontaktinio dermatito – būti labai atsargiems gamtoje. Visų pirma atpažinti augalus, kurie gali sukelti alerginę reakciją. Stengtis nevaikščioti po aukštą žolę, nenuklysti nuo tako. Išoriškai dažniausiai naudojamas tepalas su hidrokortizonu.

 

Vabzdžių įkandimai

 

Vabzdžių įkandimai yra ne tik nemalonūs, tačiau ir gali sukelti pavojingas ligas: pavyzdžiui, erkinį encefalitą, Laimo ligą, atostogaujant egzotiniuose kraštuose ir maliariją ar Vakarų Nilo karštligę. Nusidraskius įkandimo vietą odoje, gali kilti kraujo užkrėtimas. Vabzdžius gyvų organizmų oda traukia dėl išskiriamo anglies dioksido bei unikalaus lipidų derinio. Kai kurių žmonių lipidų (cholesterolis, trigliceridai, keramidai ir kiti riebalai) sudėtis ant odos paviršiaus yra patrauklesnė uodams bei kitiems geliantiems vabzdžiams. Odos lipidų sudėtis priklauso nuo genetikos, tačiau tai nereiškia, kad negalima išvengti įkandimų. Būtina naudoti vabzdžius atbaidančias priemones su „DEET“, pikardinu, citrinų ar eukaliptų eteriniais aliejais. Namuose nuo vabzdžių apsaugo specialūs tinkleliai.

 

Folikulitas

   

Asmenys, dažnai vilkintys drabužius iš elastano ir kitų sintetinių medžiagų, rizikuoja, kad atsiras folikulitas. Bakterinė infekcija, kaip ir mielių, mėgsta šilumą bei drėgmę, todėl yra dažnesnė šiltymečiu. Plauko maišelio uždegimas pasireiškia raudonais spuogeliais arba pustulėmis, dažniausiai pečių srityje, ant šlaunų ir sėdmenų. Bėrimas dažnai būna skausmingas. Norint išvengti folikulito, šiltuoju metų laiku vengti aptemptų drabužių, nenatūralių audinių, suprakaitavus iškart nusiprausti ir pasikeisti drabužius, naudoti antibakterines prausimosi priemones.

 

Odos moliuskai

 

Dažniausiai šiuo varginančiu odos virusu užsikrečia vaikai arba suaugę, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Viruso diagnozavimas sudėtingas, nes odos moliuskas panašus į paprastuosius spuogus arba karpas. Bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Moliuskų virusas klesti chloruotame vandenyje, todėl susirgimų dažniau būna vasarą. Taip pat virusas gali būti perduodamas kontaktiniu būdu. Norint išvengti viruso nebūtina nustoti lankytis baseinuose, tačiau pasidomėti, kaip juose chloruojamas vanduo. Nusimaudžius baseine iškart nusiprausti po dušu. Išvengti šio nemalonaus, nors ir nepavojingo viruso, nėra lengva, nes jis gali tūnoti bet kur. Svarbiausia – laikytis pagrindinių higienos taisyklių.