Artėjant stebuklingam Kalėdų laikotarpiui žmonės vis dažniau susimąsto apie tikrą, gilią, baltutėlėmis sniego pusnimis papuoštą žiemą. Tačiau Lietuvoje tokios jau senokai nėra buvę. Todėl sniego, ledo ir žiemiškos magijos ieškantys turistai prieššventiniu laikotarpiu noriai keliauja į Laplandiją.

 

laplandija

Kur laiškus siunčia viso pasaulio vaikai?

 

Rovaniemi, Santa Klaus village 96930, Arctice Circle – tai adresas, kuriuo anglų kalba galima parašyti laišką Kalėdų seneliui. Jo namai –už speigračio, Suomijos Rovaniemio miestelyje. Net šioje stingdančio šalčio žemėje gyvena žmonių. Tai labai užsigrūdinę ir ištvermingi lapiai (samiai). Tiesa, šioje teritorijoje jų perpus mažiau nei šiaurinių elnių. Šie didžiuliai gyvūnai, pasak legendos, traukia Kalėdų Senelio roges, todėl keliauti aplankyti 500 m aukštyje stūksančio jo būsto geriausia būtent šiaurinių elnių traukiamomis rogėmis. Šis apsnigtas kalnelis kasmet sulaukia 500 000 lankytojų iš viso pasaulio. Suomiškai Kalėdų Senelio vardas skamba Joulupuki. Būtent taip ir kreipiamasi į baltabarzdį, kuris ilgą eilę atstovėjusius lankytojus svetingai pasitinka nedideliame kambaryje. Mielai fotografuojasi ir bendrauja. Ant Senelio stalo guli Didžioji knyga, į kurią jis užsirašo visas smulkmenas apie kiekvieną vaiką. Tai mažiesiems lankytojams sukelia savotišką ekstazę, o sužinoję, kad nuotraukų su Kalėdų Seneliu ras internetiniame puslapyje, puola dalytis jomis socialiniuose tinkluose.

 

Gyvenimas su elniais

 

Daugelis Laplandiją įsivaizduoja kaip žiemišką pasaką, bet iš tikrųjų gyvenimas už poliarinio rato sudėtingas net šiais laikais. O dar sunkesnis jis buvo anksčiau. Beveik nekalbama apie Laplandijos istoriją, tačiau didžiausias miestas Rovaniemis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1453 m. Antrojo Pasaulinio karo metais jis buvo sudegintas iki pamatų. 1944 m. naciai traukdamiesi iš Suomijos teritorijos naudojo išdegino žemę. Buvo sunaikinta viskas, ką nedidelė lapių tauta buvo sukūrusi per šimtmečius, patirta didžiulių materialinių nuostolių. Pagrindinį lapių verslą – elnininkystę, pavyko atgaivint tik prabėgus dviem dešimtmečiams. Iš likusių 6500 lapių tautybės asmenų vos tūkstantis kalba gimtąja kalba ir laikosi tradicijų. Dabar elnių auginimas klesti, nes turistai mielai keliauja į vietines fermas, kuriose jiems atsiveria visai kitas pasaulis. Pasivažinėjimas pagal autentiškus brėžinius pagamintomis ir šių didingų gyvūnų traukiamomis rogėmis yra viena iš populiariausių pramogų. Šiauriniai elniai atrodo ir laukiniai, ir jaukūs lyg naminės karvės. Tai žavi turistus ir vietinius. Visgi elniai yra išgyvenimo sąlyga, todėl yra išnaudojami iki menkiausio plaukelio.

 

Naktis ant ledo

 

Laplandijos miškų glūdumoje keliolika kilometrų už Rovaniemio nuo 2008 m. kasmet pastatomas ledo viešbutis. Tai ledo luitas, kurį kasmet perdaro daugybė architektų, statybininkų ir net dailininkų. Didžiulis kompleksas, kuriame vienu metu gali nakvoti 74 svečiai, turi 29 kambarius su ledo lovomis, židiniais, pokerio stalais ir foteliais. Koridoriuose stovi dailininkų sukurtų ledo skulptūrų. Čia yra net sauna ir sūkurinė vonia ant stogo. Viešbutis atidaromas gruodžio pabaigoje, o sezonas baigiasi vos prasidėjus balandžiui. Trokštantys naktį praleisti miegodami ant ledo rezervuoja kambarius net prieš metus ar dar anksčiau. 3000 m2 ploto viešbutyje yra ir koplyčia. Joje vis dažniau žiedus sumaino įsimylėjėliai. Ištvermingiausi jaunavedžiai ryžtasi tuoktis ir lauke, danguje magiškomis spalvomis blyksint Šiaurės pašvaistei. O ledo viešbučio viduje, kur temperatūra svyruoja tarp 0 ir 5 laipsnių šalčio svečiai vaišinami tradiciniais elnienos (poro) patiekalais. Maistas čia riebus ir sotus, o šviežia elniena skleidžia spygliuočių miškų kvapą. Mėsa dažniausiai patiekiama su bulvių koše ir grybais. Nemėgstantiems žvėrienos siūlomas putpelių kepsnys riekko. O desertui patiekiamas vienas iš prabangiausių desertų pasaulyje lakki, gaminamas iš tekšių uogų.

 

Slidėmis, rogėmis ir dviračiu

 

Laplandija užima apie 99 000 km2, tačiau didžioji šios teritorijos dalis beveik negyvenama. Nors spaudžiant žiemos šalčiui visa teritorija turėtų atrodyti lyg išmirusi, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Čia traukia tūkstančiai žmonių, išsiilgusių žiemiškos egzotikos. Pirmosios snaigės pasirodo spalį, o vėliau sniegas pasipila kaip iš gausybės rago. Gruodį būna maždaug 40 cm sniego danga, o sausį ir vasarį – 70–80 cm. Smalsuolius į Laplandiją taip pat atgena aukso ir ametistų kasyklos. Auksas čia pradėtas kasti 1900 m. Dar ir dabar šis amatas – kai kurių lapių pragyvenimo šaltinis. Būtent prie kasyklų įsikūrę didieji Laplandijos miestai:
Kemis, Tornijas, Rovaniemis. Juose yra muziejų, teatrų ir net naktinių klubų. Ironiška, bet kai kuriuose miestuose žiemą praktiškai neprašvinta, todėl beveik visas gyvenimas – naktinis. Miestuose ir miesteliuose klesti savita maisto kultūra. Čia jaukiose užeigose tamsius ir ilgus vakarus leidžia tiek vietiniai, tiek turistai. Visgi intensyviausiai gyvenimas verda prie Laplandijos slidinėjimo trasų. Lauke pramogaujama nepaisant to, kad spaudžia 50 laipsnių šaltis, o šviesu būna vos 3 valandas per parą. Trasos puikiai apšviestos. Vietiniai apledėjusiomis gatvėmis netgi geba važiuoti dviračiais. Šios susisiekimo priemonės tokios pat įprastos kaip sniego rogės ar šunų kinkiniai.

 

Verta aplankyti

 

  • Rovaniemyje – tariamoje Laplandijos sostinėje – atvykėlius žavi įspūdinga rotušė, biblioteka, mokslo ir kultūros centras „Arktikum“ ir „Lappia“ rūmai. Pastaruosiuose yra teatras, kelios koncertų ir kongresų salės.

 

  • Arkties zoologijos sodas įkurtas ties speigračiu ir vilioja pasigrožėti šiaurės gyvūnais. Nemėgstantiems vaikščioti yra galimybė po zoologijos sodo teritoriją pasivažinėti rogėmis. Lankytojams įteikiamas raštiškas liudijimas, kad asmuo kirto poliarinį ratą.

 

  • Nuo 2000 m. kasmet iš naujo pastatomas Sniego kaimas. Jo statybos prasideda, kai temperatūra nukrenta žemiau -10 °C, t. y. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Atidarymas jau daugelį metų vyksta gruodžio 10 dieną. Čia ne tik galima pasigrožėti iš sniego sukurtais architektūriniais šedevrais, bet ir įsigyti suvenyrų.

 

  • Malos gamtos rezervatas nuo 1916 m. saugomas valstybės. 29 km2 užimantis plotas žavi gamtos grožiu. Dėmesio centre – 1029 m aukščio Sanos kalnas. Nuostabus Kilpisjarvio ežeras, esantis to paties pavadinimo kalnuose, kasmet sutraukia tūkstančius alpinistų ir keliautojų.

 

  • Purnumukos elnių ferma – viena iš labiausiai lankomų Laplandijos vietų. Vietiniai elnius laiko šventais gyvūnais, todėl jie itin globojami.

 

  • Šiaurės pašvaistės namas nutolęs apie 10 km nuo Sodankylos miestelio. Čia visi norintys gali atvykti bet kuriuo metų laiku. Švytėjimas priklauso nuo saulės intensyvumo, kuo ji aukščiau, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks pamatyti nepaprastą reginį.

 

  • Kamisako šunų ferma – mėgstamiausia ne tik besidominčių šunimis, bet ir žiemos pramogų ištroškusių lankytojų susibūrimo vieta. Suteikiama išskirtinė galimybė pamatyti, kaip veisiami šunys, kurie tempia roges per sniegą. Po įdomios pažinties visi norintys gali pasivažinėti šunų kinkiniu ir pasigrožėti gamtos vaizdais.

 

Specialistės komentaras

Vilma Gumbelevičienė, turizmo firmos „Saitas“ vadybininkė

 

Kalėdų Senelio gimtinė Laplandija traukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Kokių pramogų siūloma suaugusiesiems?

 

Laplandijoje yra egzotiškų pramogų, populiariausia šiuo metu – kelionė rogėmis, traukiamomis šunų kinkinio. Vadinamasis haskių safario sezonas Laplandijoje tęsiąsi nuo lapkričio pabaigos iki pat gegužės, per tą laikotarpį ištvermingieji haskiai nukeliauja beveik 4000 km. Dažnai keliaujama į Ledo pilį, joje ir vaikai, ir suaugusieji mielai ropoja sniego tuneliais ir leidžiasi nuo kalnelių. O sušalę apsilanko ledo bare. Mėgstama pramoga – pasivažinėjimas sniegomobiliais. Lydimi vietinio gido turistai gali leisti į 3 val. kelionę užpustytos tundros takais ir kalvomis. Pasivažinėjimas elnių traukiamomis rogėmis žavi romantika ir tyla. Slidinėjimo entuziastus vilioja „Levi“ slidinėjimo kurortas, esantis už poliarinio rato. Nors neprilygsta Prancūzijos, Šveicarijos ar Austrijos kurortams, tačiau puikiai tinka šeimoms su vaikais. Turistus vilioja jaukiai įrengti nameliai su suomiškomis pirtimis.

 

Kokios trukmės kelionės populiariausios ir kaip pasiruošti arktiniam orui?

 

Į Laplandiją galima vykti autobusu ir keltu, lėktuvu, traukiniu ir automobiliu. Su grupe ar individualiai organizuotis su šeima ar draugų kompanija. Kelionės trukmė 5–7 dienos.
Labiausiai ši kelionė populiari per Kalėdas ar Naujuosius metus, tačiau žiema čia trunka kur kas ilgiau nei kitur, tad puikiai šiai kelionei tinka ir kiti mėnesiai. Gruodį čia iš tiesų būna labai šalta, tačiau tas šaltis sausas, tad lengviau pakeliamas. Rekomenduojama natūralių medžiagų apranga. Jokios sintetikos, kuri traukia šaltį!

 

Ko parsivežti iš Laplandijos?

 

Sunku atsispirti neįsigijus samiškų suvenyrų – rankų darbo gaminių iš šiaurės elnių odos, raudonais siūlais ataustų tradicinių vilnonių drabužių, pirštinių, kepurių. O vyrai dažniausiai apžiūrinėja suomiškus peilius, jų parduotuvėlėse – devynios galybės. Žymiausi jų yra „Marttiini“ firmos, pavadinti juos gaminti pradėjusio kalvio vardu.