Kvapą gniaužianti Nicos pakrantė, užburiantys jūros uostai, siauros senamiesčio gatvelės ir nuostabi gamta – puikus pasirinkimas vasaros atostogoms. Svajinga prancūziškoji idilė tiks ir patiks keliaujančioms poroms, šeimoms su vaikais bei ieškantiems romantikos įsimylėjėliams.

 

nica

Plotas 71,92 km²
Gyventojų skaičius (2007 m.) 338 600
Valstybė Prancūzija
Valstybinė kalba Prancūzų
Valiuta Euras
Laiko juosta UTC + 1 (vasaros laikas UTC + 2)

 

Šiek tiek istorijos

 

Teigiama, kad Nica įkurta maždaug V a. pr. Kr. Iš pradžių šis miestas vadintas Nikėja, t. y. deivės Nikės vardu. Dėl palankios geografinės padėties greitai tapo svarbiu Ligūrijos jūros pakrantės prekybos centru. Vėliau miestas dažnai puldinėtas ir degintas. Viduramžiais Nica dalyvavo įvairiuose karuose ir yra neatsiejama Italijos istorijos dalis. XIIIXIV a. priklausė Provansui. Galiausiai 1860 m. Sardinijos karalystė Nicą atidavė Prancūzijai. Dėl italų ir korsikiečių įtakos Nicoje vis dar kalbama vietine Niçard kalba.

 

Viduržemio jūros klimatas

 

Nicoje apstu palmių, eukaliptų ir citrusinių vaisių medžių. Šis miestas prasideda Viduržemio jūros įlankoje ir tarsi kyla į viršų didingos kalnų grandinės link, kuri saugo miestą nuo vėjų. Nicoje dominuoja Viduržemio jūros klimatas, todėl čia būdingos karštos ir sausos vasaros bei švelnios žiemos. Teigiama, kad Nica – viena šilčiausių Viduržemio jūros dalių, kurioje krituliai – labai retas reiškinys. Vidutiniškai liepos mėnesį lyja vos 1–2 d. Vasaromis oro temperatūra dažniausiai siekia 30 °C. Nors ruduo, kaip ir daugelyje Europos valstybių, prasideda rugsėjį, tačiau čia šiuo metų laiku gana šilta, nes temperatūra siekia apie 20 °C. Žiemą dienomis temperatūra būna 11–17 °C, naktimis – 4–9 °C. Šiame mieste retai sninga arba būna itin šalta. Vis dėlto palankiausia į šį miestą vykti gegužės–spalio mėnesiais.

 

Provanso pasididžiavimas

 

Tikrasis Prancūzijos žavesys Nicoje atsiskleidžia pačiomis gražiausiomis spalvomis. Galimybė išgerti puodelį kavos unikaliame senamiestyje arba prisėsti ant suolelio ir stebėti kerintį saulėlydį suteiks atostogoms nepaprastų potyrių. Užlipus į Borono kalvą galima pamatyti stulbinančią miesto panoramą. Šios kalvos viršūnėje įkurtas muziejus „Terra Amata“, taip pat yra 57 ha nacionalinis parkas. Šis miestas turi didingą istoriją, čia gausu įvairių muziejų, kuriuos verta pamatyti. Archeologijos muziejuje eksponuojami romėnų papuošalai, monetos, skulptūros, šalia esantys amfiteatro ir romėnų pirčių griuvėsiai bei kiti archeologiniai Nicos miesto radiniai. Žymaus prancūzų tapytojo Henrio Matisse’o muziejuje eksponuojami paveikslai atrinkti paties menininko ir išdėlioti tokia tvarka, kokią nurodė dar būdamas gyvas. Muziejuje taip pat galima pamatyti jo eskizų, skulptūrų, popierinių karpinių, menotyrininko Tériade’o knygų ir žurnalų kolekcijų. Taip pat siūloma aplankyti šiuolaikinio meno ir „Beaux-Arts“ muziejus. Viešint Nicoje rekomenduojama nuvykti į operos rūmus, „Saint-François de Paule“ bažnyčią, „Miséracorde“ koplytėlę ir garsųjį „Cours Selaya“ gėlių turgų, kuris nepalieka abejingų. Be įspūdingų gėlių šiame turguje taip pat galima įsigyti ir maisto produktų, prieskonių bei įvairių suvenyrų. Norint įsigyti prekių su nuolaidomis ir išvengti turistų spūsčių, svarbu atvykti apie 6 val. ryto ir mėgautis išskirtiniais kvapais, spalvomis bei ore tvyrančia Provanso dvasia.

 

Puikiai išvystytas transportas

 

 

Transporto priemonių įvairove Nica nenusileidžia netgi didiesiems miestams. Vietoje, kur gausu milijonierių, viešasis transportas palyginti pigus, o nauja tramvajų sistema – patogi ir moderni. Atvykus į „The Côte d’Azur“ oro uostą, miesto centrą greičiausiai galima pasiekti taksi, kuris dieną kainuoja 23– 31 Eur, o nuo 19 val. iki 7 val. – 28–33 Eur. Be to, taksi vairuotojai taiko papildomą mokestį ketvirtam keleiviui ir lagaminams. Kelionė autobusu kur kas pigesnė, kuri kainuoja apie 6 Eur, tačiau bilietas galioja tik 74 min. ir tik į vieną kryptį – jo negalima naudoti grįžtant atgal. Ketinantiems daugiau keliauti rekomenduojama įsigyti 10 kelionių bilietą už 10 Eur, visos dienos bilietą – už 5 Eur arba savaitę galiojantį bilietą – už 15 Eur, priklausomai nuo kelionės tikslų. Bilietus parduoda tiek autobusų vairuotojai, tiek autobusų arba tramvajų stotyse dirbantys darbuotojai. Važiuojant be bilieto (arba jo nepaženklinus) galima gauti baudą, siekiančią 29 Eur. Panašios ir kelionių traukiniu kainos, tačiau pasirinkus šį variantą galima pamatyti kur kas nuostabesnių gamtovaizdžių. Už 15 Eur įsigijus „Zou! Pass“ bilietą Pajūrio Alpių departamente visą dieną galima keliauti visais traukiniais. Keliaujant su šeima, kurioje yra du vaikai iki 16 m., rekomenduojama už 35 Eur įsigyti „Carte Isabelle“ bilietą ir keliauti po visą Prancūzijos Rivjerą.

 

Vietos gyventojų įpročiai

 

Prancūzija – viena populiariausių turistų lankomų šalių. Sutikę artimus bičiulius prancūzai keliskart pasibučiuoja, tačiau pirmą kartą sutiktam žmogui tik paspaudžia ranką. Šioje šalyje policija turi teisę bet kada paprašyti parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Norint išvengti nemalonumų, būtina visuomet su savimi jį turėti. Be to, nesusipratimų galima sulaukti ir norint išreikšti padėką. Dažnai žodis „merci“ suprantamas kaip atsisakymas (liet. „ačiū, ne“), kai daugelyje kitų šalių tas pats žodis suprantamas kaip teigiamas atsakas. Taigi norint pasivaišinti dar viena taure vyno, vertėtų atsakyti „Oui, s’il vous plait“ (liet. „Taip, prašyčiau“). Nepaisant to, kad šiame mieste itin daug prabangos, Nicoje yra daug atvykėlių iš buvusių Prancūzijos kolonijų.

 

Miesto kasdienybė

 

Nica nusileidžia tik romantiškajam Paryžiui ir užima antrą vietą pagal populiarumą. Tiesa, daugelį turistų atbaido mintis, kad šis kurortinis miestas skirtas tik turtingiesiems. Tačiau tai netiesa. Čia butų nuoma kur kas pigesnė. Deja, vakarienė prabangiuose restoranuose itin brangiai kainuoja. Vis tik vaikščiojant pėsčiomis po miestą galima pamatyti itin daug prancūziškų kepyklėlių, vadinamų „Boulangerie“. Jose galima nebrangiai įsigyti tradicinių prancūziškų batonų, kruasanų ir kitų gardumynų. Vos atvykus į miestą nesunku pastebėti „Anglais“ promenadą, kupiną besišypsančių žmonių. Nicos kurortas puikiai tinka mėgstantiems važinėti dviračiu ir riedučiais. Dviračio nuomos kainai visai dienai kainuoja apie 15 Eur, riedučių – apie 9 Eur (pusdieniui – apie 8 Eur).

 

Įdomu

 

  • Nicos regiono valdžia skiria didelį dėmesį gamtosaugai. Perkantiems elektrinį dviratį vietos gyventojams kompensuojami 25 % dviračio kainos.
  • Šį miestą itin mėgsta E. Johnas, B. Bardot, grupės „U2“ vokalistas Bono ir kt.
  • Didžioji dalis Nicos paplūdimių susiformavo natūraliai: glotnūs akmenukai atkeliavo iš Varo ir Paillono upių, kurios dabar teka po „Promenade de Paillon“ sodais.
  • Kasmet į šį miestą atvyksta mažiausiai 4 mln. turistų.
  • Nicos įlanka pavadinta „Angelų“ vardu dėl maždaug III a. įvykusio mistiško įvykio. Teigiama, kad Palestinoje dėl savo tikėjimo suimta jauna krikščionė buvo žiauriai kankinta.Po egzekucijos kažkas slapta perplukdė jos kūną į Nicą. Jis ryte atrodė taip, tarsi būtų visiškai nepaliestas. Vietiniai teigia, kad ją į miestą atplukdė angelai.
  • Karnavalai Nicoje pradėti rengti dar viduramžiais, kai persirengę žmonės galėjo išjuokti valdžios atstovus. Neturintys kaukių būdavo apibarstomi miltais. Nuo XIX a. šie karnavalai tapo neatsiejama Nicos miesto dalis.
  • Teigiama, kad šio miesto gamta ir oras turi mistinių savybių įkvėpti žmones. Tai patvirtina tokios istorinės asmenybės kaip P. Picasso, H. Matisse’as, F. S. Fitzgeraldas, N. de Saint Phalle, M. Chagallas, P. A. Renoiras, A. Huxley, D. H. R. Lawrence’as bei kt.