Galingų Žemės drebėjimų krečiamas Nepalas – kerinti ir paslaptinga šalis Himalajų kalnuose. Nedidelė pietų Azijos teritorija išsiskiria įvairiu reljefu. Čia stūkso aštuoni iš dešimties aukščiausių pasaulyje kalnų. Nepalo istorinis paveldas panašus į kaimyninės Indijos ir Kinijos, bet turi ir savitų bruožų. Trumpai tariant, Nepalas – tai tikras tautų katilas, kuriame gyvena daugiau nei 80 etninių grupių, kalbančių 123 kalbomis, iš kurių kai kurioms gresia greitas išnykimas.

 

Nepalas

Nepalo istorija apima tūkstančius metų. Šalis bei jos žmonės minimi senuosiuose Indijos raštuose bei klajojančio kinų vienuolio Siuan Dzang (Xuan Zang) užrašuose. Net budizmo religijos pradininkas Sidharta Gaudama, kartais tapatinamas su pačiu Buda, prieš 2500 metų gimė Lumbinio vietovėje netoli Nepalo sienos. Tačiau niekas tais laikais nerašė chronologinės gana nedidelės valstybės istorijos. Ją sudarė daugybė mažų karalysčių. Katmandu slėnį 185 – 750 metais valdė gopalų, mahispalų, kiratų ir ličhavų dinastijos. Ličhavai skatino meną, architektūrą, rėmė religinę, politinę, socialinę ir prekybos plėtrą. Jų darbus tęsė ir po jų patekusi į valdžią malų dinastija maždaug iki XV amžiaus. Valdant malų dinastijos atstovams Nepalo istorija pradėta užrašinėti. Jų dėka Nepalo kultūrinis paveldas tapo toks įdomus ir turtingas. Tik 1768 metais valdovas Prithivis Narajanas suvienijo karalystes į dabartinį Nepalą.

 

Vakarų pasauliui Nepalas sienas atvėrė tik 1950, tikriausiai dėlto ši šalis dar nėra labai ištyrinėta ir atrasti viso pasaulio turistų. Nepale yra didžiausia koncentracija pasaulio paveldo objektų. Vien Katmandu slėnyje 15 kilometrų spinduliu yra net 7 „UNESCO“ saugomos vietos.

 

Nepalo šiaurėje, Aukštuosiuose Himalajuose gyvena etninė grupė – šerpai. Daugelis iš jų dirba nešikais ir gidais, vykdant kalnų ekspedicijas. Vietinių neveikia sumažėjęs slėgis dideliame aukštyje. Jie yra genetiškai prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis. Aukščiausią Žemės kalną Everestą, virš jūros lygio iškylantį 8848 metrus, nepaliečiai vadina Sagarmata arba dangaus deive. Tačiau ne tik jis pelnė Gineso rekordą. Tiličo ežeras yra vienas iš aukščiausiai telkšančių ežerų pasaulyje, maždaug 4949 metrų aukštyje.

 

Anapurnos kalnų masyvas Himalajuose išrinktas vienu iš dešimties geriausių maršutų keliauti pėsčiomis. Vaizdingomis apylinkėmis iki Poon Hill (3210 m) kalvos dažniausiai keliaujama penkias dienas.

 

Nepalas yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriose galima sutikti bengalinį tigrą ir raganosį.

 

Nepalo valstybės vėliava – vienintelė pasaulyje, kuri nėra keturšonė. Ji sudaryta iš dviejų trikampių, kurie simbolizuoja Himalajų kalnus ir dvi pagrindines šalies religijas – hinduizmą ir budizmą. Viršutiniame vėliavos trikampyje vaizduojamas Mėnulis, o apatiniame – Saulė. Sunku patikėti, bet vėliavos dizainas nepakitęs jau daugiau nei 2000 metų.

 

Turistus ir piligrimus į Nepalą traukia vienintelė gyva hinduizmo deivė Kumari. Išvertus iš nepalų kalbos Kumari reiškia skaisčią mergelę. Vadinamosiomis „gyvomis deivėmis“ tampa dar nepradėjusios lytiškai bręsti mergaitės. Kartais paimamos net tokios mažos mergaitės, kurioms dar nėra 3 metų. Vietiniai tiki, kad skaisčios mergaitės – tai dieviškosios moteriškos energijos žemiškosios apraiškos, deivės Taleju arba Durgos įsikūnijimai. Išrinktieji vaikai gyvena šventyklose, per festivalius vežiojami puošniose karietose ir yra garbinami tūkstančių budistų ir hinduistų. Pradėjusios bręsti mergaitės „išeina į pensiją“ ir, atliekant sudėtingus ritualus, išrenkami nauja deivės Taleju inkarnacija.

 

Nepalas – tai, ko gero, vienintelė valstybė pasaulyje, kuri neturi nepriklausomybės dienos, nes ji niekada nebuvo okupuota ir kolonizuota. Be to, tai pati seniausia valstybė Pietų Azijoje.

 

Nepalo virtuvė yra panaši į kitas Pietų Afrikos virtuves. Joje susimaišo kaimyninių šalių ir vietinės kulinarijos skoniai. Tradiciniai nepaliečių pietūs susideda iš lęšių ir prieskonių sriubos „Dal“, virtų ryžių arba kitų grūdų „Bhat“ bei „Tarkari“ – troškintų, aštrių daržovių. Čia taip pat populiarūs ir mėgstami vadinamieji „Momo“ – tai nepalietiški virtinukai iš miltų ir vandens su skirtingais įdarais: vištienos, kitų rūšių mėsos, daržovių. Koldūnai arba verdami garuose arba skrudinami aliejuje. Patiekiami su pomidorų arba raugintų daržovių padažu. Desertui mėgstami traškūs ir saldūs „Sel Roti“ ryžių kepiniai, šiek tiek primenantys spurgas.

 

Kaip ir Indijoje bei kai kuriose kitose Tolimosios Azijos šalyse Nepale pasisveikinama ne paduodant vienas kitam ranką, bet sudėjus rankas tarsi malda ir linktelėjus galvą. Toks pasisveikinimo būdas vadinamas „Namaste“, kuris išvertus pažodžiui reiškia: „Dievybė manyje sveikina dievybę tavyje“.