Gimusi kilmingoje šeimoje, mergaitė buvo išdykęs ir kūrybingas vaikas, visiems pakeldavęs nuotaiką. Jai buvo žadama šviesi ateitis, tačiau viskas žlugo pasikeitus šalies politinei situacijai, o mergaitės mirtis tapo aktualiausia ir įdomiausia XX a. paslaptimi.

 

Anastasia Nikolaevna

Vardas – Anastazija Nikolajevna Romanova

Gimimo data ir vieta – 1901 m. Birželio 18 d., Sankt Peterburgas (Rusijos Imperija)

Mirties data ir vieta – 1918 m. Liepos 17 d., Jekaterinburgas (Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika)

 

Neprabangi vaikystė

 

Anastazija buvo ketvirta duktė caro Nikolajaus II šeimoje, todėl valdovui sužinojus apie ką tik gimusią atžalą, netrūko keiksmų ir nusivylimo žodžių. Caras troško sūnaus, kuriam tikėjosi perduoti Rusijos imperijos valdovo titulą. Mėlynojo kraujo vaikai negyveno prabangaus gyvenimo – miegojo ant kietų, pigių lovų, rytais maudėsi ledinio šaltumo voniose, kiekvieną dieną turėjo patys tvarkyti rūmus ir siuvinėti rankdarbius, kurie būdavo pardavinėjami per labdaros renginius. Nors auginama rūstaus tėvo, Anastazija buvo nuotaikingas ir išdykęs vaikas. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ir asmenybės, ją gyrė visi rūmų tarnai, mokytojai, nors pastarieji ją taip pat peikė dėl nenoro paklusti mokyklos taisyklėms. Tačiau energingoji Anastazija nepasižymėjo gera sveikata – dėl skausmingų sąnarių tinimų deformavosi abu kojų nykščiai, silpo nugaros raumenys. Susižeidus, mergaitė kraujuodavo daugiau nei kiti vaikai, todėl buvo manoma, jog ji, kaip ir jos motina, sirgo hemofilija.

 

Geriausias draugas – Rasputinas

 

Caro Nikolajaus II šeima glaudžiai siejama su žymiuoju rusų aiškiaregiu Grigorijumi Rasputinu. Itin artimai jis bendravo su cariene Aleksandra bei jos vaikais. Motina liepdavo vaikams aiškiaregį vadinti artimu draugu ir nebijoti jam atskleisti visas paslaptis. Ilgainiui Anastazijos ryšys su Rasputinu augo, ji dažnai pas jį lankydavosi naktimis, rašydavo jam laiškus. Rasputinas lankė vaikus prieš miegą, sekdavo pasakas ir patarinėjo įvairiais, vaikams rūpimais klausimais. Tačiau vaikiška draugystė Anastazijai augant keitėsi. Būdama 13-os metų, mergaitė draugui rašė neaiškius laiškus, sakydama, jog jį sapnuoja naktimis ir prašė, jog jis dažniau ją lankytų. Praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio kilo skandalas, jog Rasputinas su Anastazija kartu žiūri pornografinius vaizdus ir naktimis lieka mergaitės kambaryje. Aiškiaregys buvo išvytas iš rūmų ir po kelių metų nužudytas neaiškiomis aplinkybėmis.

 

Neaiški mirtis

 

Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, mergaitė, kartu su savo seserimis, lankėsi privačioje karių ligoninėje ir padėjo sužeistiems kariškiams. Tiesa, mergaitė buvo gana jauno amžiaus, todėl gebėjo tik žaisti šaškėmis ir biliardą, ir taip pakelti nuotaiką ligoniams. Carui Nikolajui II išvykus į frontą, Rusijoje kilo chaosas. Po kelių mėnesių Sankt Peterburge kilus revoliucijai, tapo aišku, jog caro šeimai grėsė pavojus. Įteikus ultimatumą, šeimai buvo paskirtas namų areštas Carskoje Selo. Po metų bolševikų lyderis V. Leninas įsakė šeimą perkelti į paskutinius jų namus Jekaterinburge. Nors tuo metu gyveno didžiulėje baimėje, vaikai stengėsi to neparodyti – Anastasija beveik kiekvieną vakarą rengė pasirodymus, vaidinimus, sekdavo pasakas savo jaunesniam broliui. 1918 m. liepos 16-osios naktį į šeimos namus įsiveržė bolševikų policija ir liepė rengtis bei bėgti į rūsį dėl vykdomos evakuacijos. Tamsią naktį caras Nikolajus II, jo žmona bei 5 vaikai buvo negailestingai sušaudyti. Tačiau Anastazija dar ilgai nebuvo palaidota.

 

Gyva ir sveika?

 

Nors šeimos palaikai buvo sudeginti, buvo teigiama, jog Anastazijos ir jos brolio Aleksėjaus kūnai niekada nebuvo rasti. Sklido gandai, jog likę gyvi tarnai išgabeno leisgyvius vaikus į užsienį. Po kelių metų Vokietijoje iškilo Ana Anderson, kuri teigė, jog yra Anastazija. Įtikinama jos išgyvenimo istorija pasižymėjo bene ilgiausiu teisminiu procesu Vokietijos istorijoje, kuris vyko 32 metus (1938 – 1970 m.). Galutinis sprendimas – Ana nesugebėjo įrodyti, jog yra teisėta caro duktė. 1994 m. Anderson kraujas buvo palygintas su princo Filipo, carienės Aleksandros proanūkiu, ir paaiškėjo, jog apsimetėlė niekada nepriklausė kilmingai Rusijos carų giminei. Kitas žinomas atvejis – 1919 m. Uralo kalnuose gyvenantis kunigas priglaudė Anastaziją ir Mariją, kur iki mirties jos buvo vienuolės. Keista, tačiau ant jų antkapių užrašyti caraičių vardai ir pavardės. Neįtikėtina, bet gandai apie gyvą Anastaziją pasklido po visą pasaulį – Vokietiją, Čekiją net Kiniją. Pastaroji istorija buvo įdomiausia – moteris teigė ne tik esanti Anastazija, bet ir pagimdžiusi dukrą nuo Rasputino. Skaičiuojama, jog per XX a. Anastazija apsimetusių moterų buvo apie 10.

 

Palaidota po aštuoniasdešimties metų

 

1991 m. buvo paskelbta apie caro šeimos palaikų suradimą, tačiau kapavietėje buvo rasti 9, o ne 11 kūnų, kaip tikėtasi. Gandai apie išsigelbėjusią Anastaziją ir jos brolį dar labiau sustiprėjo. Tyrėjų teigimu, rasti palaikai buvo suaugusių žmonių ir tikrai negalėjo būti 17-os ir 13-os metų vaikų kūnai. Kai kurie mokslininkai teigė, jog kūnai galėjo būti palaidoti kitur, tačiau niekas neskubėjo ištyrinėti šios versijos. 2007 m. rusų archeologas netoli Jekaterinburgo aptiko laužavietę su kūnų palaikais. Atlikti DNR tyrimai pagaliau įrodė, jog visa caro šeima buvo nužudyta 1918 m. 1981 m. rusų ortodoksų bažnyčia Romanovų šeimyną paskelbė šventaisiais kankiniais, o po 17 metų, praėjus lygiai 80 metų po nužudymo, šeimos narių palaikai buvo palaidoti šv. Petro ir Pauliaus katedroje Sankt Peterburge.

 

Įdomu

 

  • Mergaitė buvo nepaklusniausias vaikas šeimoje. Ji dažnai prisidarydavo bėdų dėl keisto noro spardyti ir draskyti savo žaidimų draugus, tarnus ar net mokytojus.
  • 1917 m. Anastazijai bei jos sesėms staigiai susirgus tymais, buvo nuskusti plaukai.
  • Caraitės buvo itin uoliai mokinamos – jos mokėjo prancūzų, anglų kalbas, išmanė to meto dailininkų ir kompozitorių darbus, o susirinkus svečiams demonstruodavo puikias etiketo žinais.
  • Anastazija ir jos sesė Marija siuvinėdavo drabužius papuošalais. Lemtingą naktį, kulka atsitrenkė į papuošalus ir išgelbėjo merginas. Tačiau antrasis šūvis buvo mirtinas.
  • Anastazijos močiutė iki pat savo mirties netikėjo artimųjų tragedija ir viską neigė.
  • Nors Rasputinas buvo nužudytas 1916 m., prieš savo mirtį Anastazija jam vis tiek rašė laiškus, prašydama, kad jis jos nepamirštų.
  • Manoma, kas neaiški Anastazijos mirtis įkvėpė Disney kompaniją 1997 m. sukurti animacinį filmą „Anastazija“. Šio fakto bendrovė niekada nepatvirtino, nors filmo prieraše parašyta „Paremta tikrais faktais“.