Laimingas, liūdnas, neramus, susierzinęs. Žmonių emocijos kasdien kinta kaip kaleidoskopas. Kai kurios iš jų padeda, kitos – gramzdina į į neviltį. Tikriausiai nedaugelis pagalvoja, kad net negatyvūs jausmai gali turėti teigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Labai svarbu suprasti kylančius jausmus ir žinoti, kaip elgtis, kai artėja emocijų proveržis, kad ne jos valdytų žmogų, o žmogus valdytų jas. Kaip neigiamos emocijos gali pasitarnauti?

 

"skirtingi veidai"

Kartais žmonės nė patys nesupranta, kiek daug emocijų per dieną patiria. Bendraudami, diskutuodami, derėdamiesi, atsakydami į elektroninius laiškus ir telefono skambučius jie jaučia jaudulį, pyktį, pasididžiavimą, nuobodulį, netikrumą ir t. t.

 

Psichologų nuomone, žmonių jausmai turi tokį didelį poveikį darbų atlikimui, nes jie turi pritaikomąją vertę. Emocijos padeda sutelkti dėmesį ir reaguoti į konkrečias aplinkybes. Viena populiariausių šių laikų dainų atlikėja Bijonsė (Beyonce) yra sakiusi: „Kiekvieną kartą, kai lipu ant scenos, aš nervinuosi. Tačiau daug labiau išsigąstu, kai nesinervinu“. Anot jos, jei nesinervina, ji negali parodyti visko, ką gali. Tada koncertas būna vidutiniškas. Iš tiesų net tokios neigiamos emocijos kaip nerimas veikia kaip motyvuojanti priemonė, suteikianti jėgų eiti ir daryti tai, ką reikia.

 

Nerimas tiesiogiai priklauso nuo pasiruošimo. Jis padeda pasiruošti bet kokioms kliūtims, skatina budrumą. Dažniausiai žmonės kalba apie tai, kaip norėtų atsikratyti nerimo, bet pamiršta, kad būtent jis skatina veikti, pasiekti geriausių rezultatų ir padeda pirmauti. Kitą kartą pajutus nerimą galima sakyti: „Aš nesinervinu, o esu budrus ir pasiruošęs greitai reaguoti“.

 

Pernelyg pakili nuotaika taip pat gali atrodyti kaip neigiama emocija, kuri neleidžia susikaupti ir verčia skrajoti padebesiais. Gera nuotaika padeda rasti naujų įžvalgų, būti kūrybingiems ir ne tokiems kritiškiems naujiems, spontaniškiems sprendimams. Be to, gera nuotaika padeda efektyviau bendradarbiauti. Į kai kuriuos dalykus galima žiūrėti paprasčiau, su mažiau kritiškumo. Pozityvi nuotaika skatina kūrybingumą. Ne visada būna gera nuotaika, tačiau vis tiek reikia dirbti ir priimti svarbius sprendimus. Tada galima trumpam užmerkti akis ir prisiminti ką nors, kas daro laimingą. Tai gali būti televizijos serialas, hobis, pokalbiai su draugais, geros knygos skaitymas, nuoširdus juokas. Nėra labai svarbu, kas tai, svarbu, kad tai suteiktų pozityvių emocijų ir pakeltų nuotaiką.

 

Pyktis skatina imtis veiksmų. Sunku patikėti, kad tokia destruktyvi emocija kaip pyktis gali padėti pasiekti tikslų, tačiau tai tiesa. Žinoma, svarbu per daug nesikarščiuoti, tačiau truputis pykčio padeda judėti į priekį. Juk ir žmogus pirmą kartą įlipęs į valtį nežino, kaip irtis ir įplaukia į tankias vandens žoles arba ant seklumos. Tada kyla natūralus pyktis: „Na, jau ne! To tikrai nebus! Aš išmoksiu irtis valtele!“. Jis susikaupia ir niršdamas pradeda mėginti irtis, kol galiausiai jam tai pavyksta ir jis gali ramiai plaukioti ežero viduryje ir atrasti nežinomas teritorijas. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip pyktis gali tapti motyvuojančia priemone.

 

Liūdesys skatina mąstyti kritiškai. Šiandien visi tik ir kalba apie tai, kaip reikia būti pozityviems, visada šypsotis, nenuleisti rankų ir t. t. Jausti liūdesį tampa gėda. Tačiau jis taip pat reikalingas žmonėms. Liūdesys skatina priimti objektyvesnius sprendimus, sulėtinti tempą ir viską gerai apgalvoti. Apgalvoti veiksmai dažniau būna teisingesni ir neegoistiški. Liūdesys neatsiejamas nuo skepticizmo. Skeptiškai mąstančius žmones apgauti yra sunkiau negu beviltiškus optimistus. Skeptikai paprastai pateikia realesnius argumentus, nes jie tiesiog labiau viską apgalvoja. Optimistams ir taip gerai, todėl jie nemąsto kritiškai. Taigi, jeigu reikia ką nors įtikinti, rekomenduojama mąstyti apie ką nors liūdna (pavyzdžiui, apie mylimą vaikystės šunelį). Žinoma, reikia jausti ribas. Liūdesys neturi baigtis depresija, kuriai gydyti reikia stiprių vaistų.