Ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Kad tinkamai apsirengtume, vakarais pasidomime orų prognoze. Bet yra žmonių, kurie ir be meteorologų žino, kokie orai bus artimiausiu metu. Tai vadinamieji žmonės barometrai. Jų organizmas tiksliai nusako, ko galima laukti ryt ar poryt. Šiems žmonėms nėra lengva, nes mūsų klimato juostoje geri ir ramūs orai ilgai nenusistovi.

 

Orų įdomybės

Meteopatologijos specialistai nustatė, kad žmogui palankiausias yra giedras, saulėtas oras, lengvas 5 m/sek. vėjelis, termometro stulpelis pakilęs iki 18–20 ºC šilumos, drėgmės apie 50–60 %, o barometras turi rodyti 760 mm Hg. Bet tokių sveikatai komfortiškų dienų Lietuvoje reta.

Kokios orų permainos žmogui kenkia galima sužinoti pasidomėjus jo ligomis. Paprastai hipertonikai prastai jaučiasi keičiantis atmosferos slėgiui. Sergantiesiems tachikardija pavojingos magnetinės audros ir griaustiniai, žaibai, sukuriantys elektromagnetines audras, – tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Jei nusistovi sausi, bevėjai orai, sunkiau kvėpuoti sergantiesiems astma, nes ore susikaupia daugiau išmetamųjų dujų, padidėja dulkių koncentracija. Jei pranašaujami nepastovūs orai, pavyzdžiui, smarkus lietus ar pūga, tai apie 75 % visų žmonių jaučiasi nekaip.

 

Kaip išgyventi orų permainas ar netinkamą klimatą

 

1. Jei apniukę ar lyja

Savijauta ir nuotaika tokiu oru paprastai būna niūri, o melancholikai gali nugrimzti į depresiją. Savijautą galima pagerinti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui: fitoterapija, aromaterapija ar šviesos terapija.

2. Jei siautėja vėjai

Ilgalaikis vėjas neigiamai veikia jautrius, nervingus žmones. Tokiu laiku dažniau įvyksta savižudybės. Stiprūs, šalti vėjai lemia stenokardijos ar astmos priepuolius.

3. Jei pučia sausas, šiltas vėjas

Toks vėjelis gali sukelti jautrumą, žmonės greitai pavargsta, sunkiau pakelia fizinius krūvius. Tai nutinka dėl to, kad vėjas išblaško neigiamai įelektrintus jonus, kurie daro įtaką nervinei žmogaus savijautai. Išlaikyti teigiamas emocijas padės vandens procedūros (dušas, vonia) arba 5–7 min. šalto vandens purslų procedūra, gaivinanti veidą.

4. Jei svyruoja atmosferos slėgis

Kylant atmosferos slėgiui didėja arterinis kraujospūdis, todėl gali skaudėti galvą. Jei atmosferos slėgis krinta ir lyja ne vieną dieną, taip pat įskausta galva, nes kraujospūdis sumažėja. Amerikos specialistų teigimu, 50 % migrenos priepuolių priežastis yra netinkami orai. Išvengti nepageidaujamų atmosferos poveikių padės pasivaikščiojimai gryname ore, stresinės situacijos valdymas ir, svarbiausia, geras visavertis miegas. Mokslininkai įrodė, kad sujaukta dienotvarkė, naktinis skaitymas ar ataskaitų rašymas padidina meteojautrumą net tris kartus.

5. Jei užslinko rūkas

Šis gamtos reiškinys pablogina klimakso kamuojamų moterų savijautą bei tų žmonių, kurie turi nesveiką skydliaukę. Negalavimų dėl rūko (silpnumo, nerimo, kartais agresyvumo, oro trūkumo) paprastai gydyti nereikia, nes jie praeina kartu su rūku.

6. Jei vyrauja drėgmė

Žmogus karštį lengviau toleruoja nei drėgmę. Jei temperatūra pakyla iki 38 ºC šilumos, bet drėgmė neviršija 30 %, žmogaus tai nevargina, tačiau jei temperatūra yra 28 ºC šilumos, o drėgmė pakyla iki 70 %, situacija pakrypsta į blogąją pusę, ypač tai pajaučia tie, kurie skundžiasi chronišku bronchitu ir raumenų ar sąnarių ligomis. Tai vienas sunkiausių laikotarpių žmonėms, kurie skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems širdies nepakankamumo simptomų. Drėgname ir šiltame ore mažėja deguonies, smegenys ir širdis ima jausti deguonies trūkumą, dėl to antinksčiai į kraują išskiria didelį adrenalino kiekį, nuo kurio gali sutrikti širdies veikla. Statistika rodo, kad tokios dienos širdies negalavimų sukelia tris kartus dažniau nei įprasta.

Pirmoji pagalba, kuri pagerintų savijautą – vaistažolių arbata iš baltojo beržo lapelių, gudobelių, pievinių asiūklių ir pelkinių sausuoklių, santykiu 1:1:1:2. 10 g mišinio užpilti 0,5 l verdančio vandens, užvirinti ir palikti nusistovėti 5–6 val., po to perkošti. Gerti mėnesį po pusę stiklines 2–3 kartus per dieną.

7. Jei siaučia magnetinės audros

Saulėje nuolat vyksta galingi sprogimai, po kurių į visatą išmetamas didelis kiekis magnetinių dalelių. Kai šios dalelės pasiekia Žemę, sutrinka jos magnetinis laukas ir prasideda magnetinės audros, kurios ir sukelia įvairius negalavimus. Žmonės, sergantys širdies ligomis, ypač jautrūs šioms audroms. Infarktų padaugėja 3,5 karto, insultų – 2 kartus, stenokardijos priepuolių – 1,5 karto. Tokio oro turėtų saugotis ir vyresni nei 50 metų žmonės. Senjorai pokyčius pajaučia jau audros pradžioje. Tačiau ir sveiki, nejautrūs orų kaitoms žmonės, siaučiant magnetinėms audroms, gali jaustis nekaip. Sunku ir antsvorį turintiesiems. Po magnetinių audrų siautėjimo padaugėja psichikos ligonių nusiskundimų. Siaučiant magnetinėms audroms ar uraganams reikėtų duoti organizmui pailsėti.

8. Jei artėja ciklonas

Artėjant ciklonui sustiprėja reumato, artrito, raumenų skausmai. Prieš cikloną ir jam praėjus dar porą dienų jaučiami šių ligų paūmėjimai. Fizinis aktyvumas – geriausia priemonė apsisaugoti nuo reumato skausmų. Pasivaikščiojimas gryname ore, plaukiojimas stiprina raumenis, mažina sąnarių skausmus, gerina savijautą.

 

 

Kaip pagerinti savijautą?

 

Žmonės negali valdyti gamtos reiškinių, bet sau pagelbėti gali tos pačios gamtos teikiamomis dovanomis. Kartais gana paprasti receptai padeda atsikratyti priklausomybės nuo orų kaitos. Tereikia kantrybės.

Vandens procedūros

Ryte palįsti po kontrastiniu dušu. Jei dušui nėra galimybių, galima dubenį vėsaus vandens užsipilti ant kaklo pečių srityje. Taip pat galima ledo gabaliukais atgaivinti veidą ir kaklą. O vakare pasilepinti šiltoje vonioje su raminamosiomis vaistažolėmis.

Taškinis masažas

Jei vargina bejėgiškumas, taškinis masažas padės greitai atgauti prarastas jėgas. Tai padaryti galima vos pajutus silpnumą, darbingumo praradimą. Kairės rankos rodomuoju pirštu ir nykščiu suspausti dešinės rankos mažojo pirštelio viduriniąją dalį ir intensyviai masažuoti 1–2 min. Kad silpnumas praeitų, šį masažą pakartoti kelis kartus per valandą.

Vaistažolių terapija

Sustiprinti imunitetą bei pakelti kraujospūdį padės ženšenis. Prisitaikyti prie klimato pokyčių padės mėtų, ramunėlių, gudobelių ir erškėtrožių vaisių arbata. Visas vaistažoles sumaišyti lygiomis dalimis. Šaukštą mišinio užpilti verdančiu vandeniu, supilti į termosą ir palikti pritraukti pusei valandos.

Aromaterapija

Ypač naudinga žmonėms, kurie skausmingai reaguoja į temperatūrų kaitą. Levandų ir rozmarinų aliejai ramina. Snapučių aliejus sumažina nervingumą. Citrinų, eukaliptų aromatai gerina nuotaiką.

Klimato terapija

Teigiamai veikia saulė, pasivaikščiojimai gryname ore, mankšta. Šie užsiėmimai gryname ore turėtų būti reguliarūs. Pasivaikščiojimai anksti ryte daug veiksmingesni nei kitu paros metu, nes šiuo metu ore susikaupia didelis aktyviojo deguonies kiekis. Organizmas jo daugiau ir paprasčiau pasisavina ir dėl to palengvėja meteostreso simptomai.

Mineralai organizme

Reikiamo geležies kiekio organizme palaikymas yra vienas svarbiausių geros savijautos garantų. Kai kraujyje sumažėja geležies, žmogus tampa žymiai jautresnis, nervingesnis ir stipriau reaguoja į orų permainas. Daugiausia geležies yra veršienos kepenyse, neriebioje jautienoje, kiaušinio trynyje, grybuose (pievagrybiuose, baravykuose, voveraitėse), ropėse, avižiniuose dribsniuose, obuoliuose ir špinatuose.

Litoterapija – gydymas akmenimis

Žmonėms barometrams gali padėti akvamarinas. Šis melsvos ar žalsvos spalvos brangakmenis greitai grąžina jėgas ir darbingumą.

Kvėpavimo gimnastika

Teisingai kvėpuojant galima greitai atsikratyti streso ir įtampos, priversti organizmą dirbti be jokių trikdžių. Pakvėpuokite į delną taip, lyg norėtumėte po to nuvalyti akinius. Kitas pratimas – giliai įkvėpkite pro nosį ir iškvėpkite pro burną. Kartokite 10–15 kartų.