Pasaulyje vis dar neprarandamas susidomėjimas ekologija, jis vis didėja – maistu, kosmetika, buities priemonėmis, taip pat ekologiškais namais. Ekologiškų namų statytojai teigia, kad vis daugiau pasaulio gyventojų, taip pat ir lietuvių, domisi būstais, pastatytais iš molio, šiaudų ar medžio drožlių. Iš ekologiškų medžiagų sukonstruotas namas yra draugiškesnis ne tik aplinkai – jis gali padėti išsaugoti žmonių sveikatą. Tad kuo ypatingi ir kaip statomi ekologiški namai?

 

Ekologiškas būstas – koks jis?

Ką reikėtų žinoti, prieš pradedant statyti savo svajonių namą?

  • Sklypo vieta – ar lengvai pasiekiama ekologiškomis ir tradicinėmis transporto priemonėmis; ar visos reikalingiausios paslaugos pasiekiamos pėsčiomis arba naudojant minimalias transporto sąnaudas; ar statant būstą gali būti pažeista natūrali gamta ir kokių priemonių gali prireikti jai atkurti; kokios galimybės statant tausoti gamtos išteklius.
  • Namo dydis turi būti optimalus, atitinkantis šeimos poreikius. Labai didelis namas reikalauja daug papildomų energijos ir kitų išteklių, o tai nėra ekologiška.
  • Renkantis statybines ir apdailos medžiagas, pirmenybė teikiama vietinės gamybos produktams; medžiagoms, kurioms pagaminti išeikvojama mažiau energijos, taip pat pasižyminčioms ilgaamžiškumu ir tinkamoms perdirbti arba savaime natūraliai sunykstančioms.
  • Statybinės ir apdailos medžiagos – ekologiškos sudėties.
  • Lietaus vanduo surenkamas į rezervuarą; jis naudojamas duše, tualete, daržui laistyti. Tinkamai panaudojant lietų, vandens sunaudojama iki 28 % mažiau.
  • Kanalizacijos vanduo surenkamas ir išvalomas, po to naudojamas kompostavimui bei daržui laistyti.
  • Apšvietimas – natūralus, naudojamos ekonomiškos, energiją taupančios lemputės.
  • Šildymas – pasyvus saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas; stogams ir sienoms naudojamos šiuolaikinės apželdinimo technologijos.
  • Pastatas vėsinamas ir šaldomas natūraliomis priemonėmis – pasitelkiant natūralius bei dirbtinius vandens telkinius, tinkamai orientuojant statinį pasaulio šalių atžvilgiu.
  • Elektros tiekimas – saulės kolektoriais, vėjo energetika, alternatyvūs šaltiniai gali būti derinami ir bent dalinai naudojami namų reikmėms, kartu panaudojant ir įprastą elektros energiją.
  • Elektrotechninė įranga turi būti didelio energijos veiksmingumo.
  • Grindinys, automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti panašūs elementai surinkti iš statybinių atliekų perdirbimo produktų.
  • Kiemo dangai pasirenkamos vandeniui laidžios medžiagos, kad nebūtų užkirstas kelias gruntinio vandens infiltracinei mitybai.
  • Langai turėtų būti orientuoti daugiausia į pietus (saulės architektūra). Jie privalo būti itin sandarūs. Tuomet iki minimumo sumažinami energijos nuostoliai ir izoliuojamas triukšmas;
    apšvietimui naudojama natūrali šviesa, sklindanti per langus sienose ir stoge, pasitelkiama technologijų valdoma apšvietimo sistema;
  • Sienos ir kiti statybos konstrukciniai elementai gerai izoliuoja triukšmą;
  • Siekiant sumažinti energijos praradimą per sienas, pastatai dažnai statomi apvalių, organiškų formų;
  • Šalia namų – sklypas ekologiškoms daržovėms ir vaisiams auginti.
 

Rąstinių namų ypatybės

  • Rąstinių namų statybai dažniausiai naudojama spygliuočių mediena.
  • Išorės sienoms, pertvaroms ir laikančioms konstrukcijoms geriausiai tinka pušis, o kai kuriems grindų, perdenginių ir stogo konstrukcijų elementams gali būti naudojama ir eglė.
  • Namo statybai skirti medžiai gali būti kertami ištisus metus. Dauguma žmonių mano, jog geriausia medžius kirsti žiemą. Nukirsti medžiai supjaustomi 6–10 m ilgio rąstais. Vidutinis rąstų skersmuo turi būti apie 40 cm. Tokių medžių amžius siekia 120–150 metų, o tai reiškia, kad jie yra subrendę ir tinkami namo statybai. Rąstinių namų statybai geriausiai tinka Rytų bei Šiaurės Europos šalių ar Rusijos Sibiro spygliuočių mediena.
  • Rąstiniai namai – ilgaamžiai. Rusijoje yra namų, kuriems per 600–700 metų.
  • Net ir spaudžiant didžiausiems šalčiams šiuose namuose būna šilta, nes medinės sienos turi savybę kaupti šilumą ir tolygiai ją paskirstyti patalpose.
  • Dėl elektrostatinių medžio savybių namo patalpose nesklando ir nesikaupia dulkės, o tai labai svarbu, norint išvengti alergijos.
 

Iš molio drėbti namai

  • Didesnėje Lietuvos dalyje molinį namą galima pasistatyti naudojant medžiagas, randamas 10 km atstumu aplink statomą namą.
  • 150 m2 ploto namo molinėms sienoms iškelti reikia 10 dienų ir 10 kW energijos. Tiesa, dar keletą mėnesių jos turės susistovėti ir išdžiūti.
  •  Labai gerai būtų iškastą molį supilti į krūvas ir palikti per žiemą, kad jis peršaltų. Tokį molį pavasarį bus lengviau apdirbti.
  • Naudojant vietines medžiagas, tokio jau įrengto namo 1 m2 kainuotų apie 800 Lt. Molinių namų statybai tinka visoje Lietuvoje randamas molis, tereikia padaryti tyrimus ir parinkus reikiamus priedus pakoreguoti jo sudėtį.
  •  Yra net keletą būdų tai padaryti, taip pat ir biologinis.
 

Šiaudiniai namai

  • Šiaudus, kaip statybinę medžiagą, žmonės naudojo jau nuo senų senovės. Tai patvari medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir lankstumu.
  • Iš išorės jie gali niekuo nesiskirti nuo įprastų namų.
  • Skirtumą pajusime tik užėję į vidų – čia bus nepaprastai malonus mikroklimatas.
  • Šiaudiniai namai – dažniausiai karkasinės statybos statiniai, sukonstruoti naudojant natūralias, ekologiškas medžiagas: presuotus šiaudus, molį ir medį.
  • Šiaudų briketai naudojami ne tik sienoms, bet ir stogams, perdangoms, pertvaroms apšiltinti. Namai iš išorės tinkuojami tik natūraliu, laidžiu garams (kvėpuojančiu) tinku.
  • Dažniausiai klaidingai manoma, kad šiaudinio namo statyba nedaug kainuoja.
  • Medžiaga, iš kurios pastatyta siena, sudaro apie dešimtadalį namo sąmatos. Be to, reikia pirkti presuotus šiaudus, mokėti už tranportavimą, todėl tai tikrai nėra pigu.
  • Stačiusieji tokį namą teigia, kad patį namą galima pastatyti per 4 mėnesius ir tai kainuos apie 100 000 litų.
 

Jeigu neturite galimybės įsirengti visiškai ekologiško namo, galite atlikti bent keletą veiksmų iš aukščiau pateikto sąrašo ir artėti link savojo tikslo – jaukių ir ekologiškų namų.