Ar gali būti, kad archeologai atrado Jėzaus namus? Galbūt neseniai aptiktas maždaug I amžiaus statinys ir yra ta vieta, kur užaugo Dievo sūnus? Darbuodamiesi Nazarete – Jėzaus Kristaus gimtajame mieste – archeologai aptiko namų griuvėsius, kuriuose Marija ir Juozapas galbūt užaugino nepaprastą berniuką.

 

nazaretas

Archeologų rastas namas uolėtame kalvos šlaite suręstas iš akmenų ir skiedinio. Šią buveinę 1880 metais aptiko Nazareto seserų vienuolyno vienuolės, tačiau tik 2006-aisiais buvo nustatyta, kad namai buvo pastatyti apie I amžių. Tai reiškia, kad čia gyveno žmonės Kristaus gyvenimo Žemėje laikais. Daugelis tiki, kad šioje vietoje Jėzus Kristus buvo užaugintas. Bent jau tokią išvadą priėjo archeologų grupė, kuriai vadovavo Ridingo universiteto (D. Britanija) profesorius Kenas Darkas, rašoma livescience.com. Kita vertus, kol kas dar trūksta duomenų, kad būtų galima taip teigti. Pamatyti savo akimis, galite PASPAUDĘ ČIA.

 

Manoma, kad Jėzus užaugo Nazarete. Archeologai nustatė, kad praėjus keliems šimtmečiams po Jėzaus mirties, Bizantijos imperija (valdžiusi Nazaretą iki VII amžiaus) išpuošė namą mozaikomis ir pastatė bažnyčią šv. Juozapo garbei virš gimtųjų Jėzaus namų, norėdama jį apsaugoti. Kryžiuočiai, kurie drįso įsiveržti į šventąją žemę XII amžiuje, rekonstravo pradėjusią griūti bažnyčią. Jie, kaip ir Bizantijos imperijos gyventojai tikėjo, kad tai yra vieta, kur Jėzus užaugo.

 

Iki šiol apie tų laikų Nazareto gyvenimą galima buvo spėti tik iš retų išlikusių archeologinių liekanų, daugiausiai kapų. Tik visai neseniai tyrėjai aptiko dvejų pirmojo amžiaus namų griuvėsius šiame mieste. Antrąjį namą archeologams pavyko rasti 2009 metais, bet jis nėra laikomas Jėzaus gimtaisiais namais.

 

Kaip jau minėta anksčiau, pirmuosius kasinėjimus vietoje, kur galbūt buvo Jėzaus gimtieji namai, pradėjo vienuolės apie 1880 metus, nuo 1936 metų tęsė jėzuitų kunigas Henris Senesas, kuris prieš tapdamas dvasininku buvo architektas. Jis atliko milžinišką darbą aprašydamas kiekvieną statinį, rastą vienuolių. Deja, plačiajai visuomenei didžioji dalis tų atradimų nebuvo žinoma. Visos paslaptys kruopščiai saugomos už storų vienuolyno sienų. Tik nuo 2006 metų mokslininkams tapo prieinami visi dokumentai, brėžiniai ir užrašai.

 

I amžiaus namuose buvo rasta sudužusių puodų maistui gaminti, verpstukų siūlams sukti, kalkakmenio puodynių, todėl manoma, kad juose gyvena šeima. Greičiausiai žydų, nes pagal žydų papročius kalkakmenis buvo naudojamas indams gaminti, nes jis negali tapti nešvarus. Vien šių dviejų įrodymų pakanka, kad būtų galima spėti, kad Jėzus gyveno būtent čia. Kalkammenio ir uolienų pastate kalvos šlaite buvo keli kambariai. Geriausiai išlikęs tarpduris, kuris, net praėjus keliems tūkstantmečiams, išliko tokio paties aukščio. Prie vienos iš sienų taip pat išlikę laiptai ir kreidinių grindų likučiai. Archeologai taip pat pastebėjo, kad namų gyventojai kažkada I amžiuje turėjo apleisti šiuos namus. Vėliau čia buvo įrengta akmenų skaldykla ir laidojimo vieta. Šalia apleisto namo buvo pastatyti 2 kapai (dabar tušti). Vieno kapo priekinė dalis buvo įsirėžusi į namą. Nemažai tikinčiųjų mano, kad šis kapas yra šv. Juozapo, nors mokslininkai tuo labai abejoja.

 

Praėjus daug šimtmečių aplink šį namą ir dvi kapavietes buvo pastatyta šv. Juozapo arba Maitintojo bažnyčia. VIII amžiuje bažnyčia buvo apleista. Ją vėl atstatė kryžiuočiai XII amžiuje, užgrobę Nazaretą. XIII amžiuje bažnyčia buvo sudeginta. Pasirodo, statydami bažnyčią tiek Bizantijos imperijos gyventojai, tiek kryžiuočiai pasistengė gerai apsaugoti pastatą, kad jis nuo pragaištingos ugnies nenukentėjo.

 

Kaip I amžiuje atrodė Nazaretas? Šiame istoriniame laikotarpyje Izraelis ir jo miestas Nazaretas pateko į Romos imperijos sudėtį. Nors Romos įtaka buvo didžiulė, tačiau Nazareto gyventojai stengėsi išsaugoti savo tapatybę ir atmesti svetimą kultūrą. Istorikai pastebi, kad arčiau Romos miesto Ciporio esančios gyvenvietės šiaurėje lengviau pasidavė imperijos įtakai, tačiau pietinės, prie Nazareto, išliko labiau savitos. Šiame krašte turėjo gyventi labai stiprūs žmonės, sugebėję pasipriešinti valdžiai ir išsaugoti savo žydišką tapatybę.