XVIII amžiuje gyvenusio kompozitoriaus W. A. Mozarto muzika – be galo unikali: ne per greita, ne per lėta, melodinga, bet nenuobodi, pakerinti savo paprastumu. Ji dar garsėja ir tuo, kad gydo kūno ir dvasios ligas.

 

"Mocartas"

Populiarus prancūzų aktorius Gérardas Depardieu, būdamas jaunas, mikčiojo. Teigiama, kad šią problemą jam pavyko išnaikinti muzikos terapija. Aktorius Mocarto muzikos klausydavosi kasdien, po porą valandų. Pasirodo, „Užburtoji fleita“ iš tikrųjų gali daryti stebuklus ir G. Depardieu nėra vienintelis, kurio pavyzdys tai įrodė.

 

Neeilinė Mocarto muzikos galia yra susijusi su neįprastomis genialaus kompozitoriaus gyvenimo aplinkybėmis. Dar būdamas motinos įsčiose Amadėjus buvo apsuptas muzikos garsų. Namuose tėvas dažnai grieždavo smuiku ir šio muzikos instrumento garsai padarė didžiulę įtaką Amadėjaus nervų sistemos vystymuisi. Nėštumo metu būsimo kompozitoriaus motina mėgdavo dainuoti populiarias dainas ir serenadas. Muzika A. V. Mocarto gyvenime atsirado nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų.

 

Mocarto muzikos galia pirmą kartą patraukė visuomenės dėmesį po to, kai XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kalifornijos universitete buvo atliktas tyrimas. Neurobiologijos centre Kalifornijoje, kur analizuojami mokymosi ir atminties procesai, grupė tyrėjų pradėjo tyrimą, kokį poveikį studentams ir paaugliams turi Mocarto muzika.

 

Profesorius, filosofijos dr. Francesas H. Rauscheris su kolegomis atliko tyrimą, kuriame jie analizavo 36 psichologijos fakulteto absolventų erdvinio intelekto indeksą pagal „Stanfordo – Binet“ testą. Rezultatas buvo 8 – 9 balais aukštenis, kai tiriamieji 10 minučių klausėsi Mocarto donatos dviems pianinams D Mažor. Nepaisant to, kad muzikos klausymasis truko tik 10 – 15 minučių, prof. F. H. Rauscheris padarė išvadą, kad ryšys tarp muzikos ir erdvinio mąstymo yra toks stiprus, kad vien jos klausymasis gali turėti didžiulį poveikį.

 

„Mocarto muzika padeda smegenims apšilti“, – aiškino fizikos teoretikas Gordonas Shaw ir vienas iš tyrėjų, po to, kai buvo paviešinti rezultatai. Mokslininkai mano, kad sudėtinga muzika vienodai veikia sudėtingus neuronų modelius, siejamus su aukštesnio lygio protine veikla, pavyzdžiui, sprendžiant matematikos uždavinius arba žaidžiant šachmatais. Kita vertus, paprasta ir monotoniška muzika smegenims gali turėti priešingą rezultatą.

 

Įdomu, kad kitą dieną po to, kai Kalifornijos universiteto tyrėjai paviešino savo tyrimo rezultatus, iš visų didžiausių muzikos įrašų prekyviečių Mocarto įrašai buvo tarsi iššluoti. Paskui pirkimai šiek tiek sumažėjo, nes skeptikai pradėjo publikuoti savo abejones dėl šio fenomeno. Tačiau vėliau atlikus dar daugiau tyrimų buvo patvirtinta, kad klasikinė muzika iš tikrųjų daro labai didelę įtaką žmogaus smegenims.

 

Visi šio fenomeno eksperimentai remiasi prielaida, kad muzika veikia smegenis anatominiame lygmenyje ir priverčia jas intensyviau dirbti. Vaikams tai gali reikšti, kad muzika skatina greitesnį jų intelektualinį vystymąsi.

 

Daugelis oponentų, kurie bandė įrodyti, kad Mocarto efektas iš tikrųjų neegzistuoja paprastai anksčiau ar vėliau vis tiek prieidavo išvadą, kad jų išankstinis vertinimas buvo neteisingas. Paskutinį kartą vienas iš skeptikų, pakeitusių nuomonę, buvo Ericas Seigelis iš Elmhursto koledžo Ilinojuje. Jis nutarė pats išbandyti, kaip klasikinė muzika veikia jo erdvinį mąstymą. Jis lygino dvejas E raides, iš kurių viena buvo pasukta kampu priešingu kitai. Kuo didesnis kampas, tuo sunkiau atskirti, ar tai vienodos raidės, ar skirtingos. Atliekant testą buvo matuojamos milisekundės, nes nuo užduoties atlikimo trukmės priklauso erdvinio mąstymo lygmuo. E. Seigelis buvo nustebintas, kai pamatė, kad tie, kurie klausėsi Mocarto muzikos, atspėjo raides tiksliau.

 

Dar vienas skeptikas iš Harvardo universiteto, Christopheris Chabrieras, išanalizavo 16 Mocarto fenomeno tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 714 savanorių. Jis nerado jokio teigiamo poveikio didžiojo kompozitoriaus muzikoje, tačiau galiausiai priėjo išvadą, kad smegenų suaktyvėjimo fenomenas atsiranda dėl jaudulio, kurį teikia muzika. Muzika kelia nuotaiką, todėl gali būti lengviau atlikti testus ir jų rezultatai gali būti geresni. Mokslininkas šia išvada neapsiribojo ir iki šiol toliau tyrinėja Mocarto muzikos fenomeną.

 

Tyrėjai priėjo išvadą, kad nepaisant ankstesnių patirčių ir muzikinio klausytojų skonio, Mocarto muzika visada turi raminantį poveikį, gerina erdvinį suvokimą ir gebėjimą aiškiai bei tiksliai išreikšti save per komunikacijos procesą. Nekyla abejonių, kad Mocarto ritmika, melodijos ir aukšti dažniai stimuliuoja už kūrybingumą ir motyvaciją atsakingas smegenų sritis.