Grožio specialistai nuolatos kartoja: „Jeigu norite džiaugtis lygesne, švaresne ir skaistesne oda, 1 – 2 kartus per savaitę naudokite šveitiklį“. Tačiau dažniausiai jie pamiršta paminėti, kad šiose kosmetikos priemonėse yra mikrogranulių, kurios kenkia ekosistemai. Prieš keletą savaičių Amerikos prezidentas net pasirašė įstatymą, draudžiantį naudoti mikrogranules asmeninės priežiūros produktuose. Netrukus Austrija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija paragino Europos Sąjungoje uždrausti mikrogranulių naudojimą asmeninės higienos produktuose, nes jie patekę į plačiuosius vandenius kenkia ne tik faunai ir florai, bet ir žmonių sveikatai. Mikrogranulės – tai mažytės plastiko dalelės, kurio gali pakenkti labiau negu įsivaizduojama.

 

"mikrogranulės"

Smulkūs plastikiniai rutuliukai arba mikrogranulės naudojamos daugybėje kosmetikos ir asmeninės higienos priemonių: nuo šveitiklių, muilų, skystų prausiklių iki dantų pastų. Dažniausiai mikrogranulės kosmetikoje naudojamos kaip maltų graikinių riešutų kevalų ar abrikosų kauliukų švelnesnė alternatyva. Aštrūs riešutų kevalų ir abrikosų kauliukų kraštai gali pažeisti jautrią odą, ją subraižyti, o kai kuriems žmonėms sukelti alergiją.

 

Mikrogranulės yra tokios smulkios, kad jos lengvai nuplaunamos vandentiekio sistemoje. Tačiau būdamos tokios mažos jos lengvai praeina pro nuotekų valymo įrenginius ir patenka į ežerus, upes ir vandenynus.

 

Mikrogranulės biologiškai nesuyra ir sugeria chemines medžiagas, pesticidus ir kitus toksinus. Mikrogranulė yra maždaug žuvies ikro dydžio, todėl žuvys ir kiti vandens gyvūnai gali palaikyti juos maistu ir praryti. Po to tokios žuvys ir vandens gyviai atsidurs žvejybos tinkluose ir galiausiai ant žmonių valgomojo stalo ir jų skrandžiuose.

 

Beje, natūralūs ingredientai taip pat gali sukelti pavojų ekosistemai, patekę į vandens, ypač į tuos vandens, kurie jau yra užteršti cheminėmis medžiagomis. Tam tikros medžiagos, kaip cukrus ir graikinių riešutų kevalai, kelia kitokių problemų negu sintetinės ir biologiškai nesuyrančios mikrogranulės. Dumbliai ir kiti vandens augalai ir organizmai skaido vandenyje ištirpusį deguonį. Natūralūs anglies šaltiniai, cukrus ir riešutų kevalai, dar labiau paaštrina problemą, didina organinės medžiagos, kurią galima skaidyti, kiekį, o tai eikvoja deguonį vandenyje. Dėlto gali pradėti gaišti žuvys ir kiti gyvi organizmai.

 

Šiuolaikinė kosmetikos pramonė kuria ir jau naudoja savo gaminiuose ekologiškesnes mikrogranulių alternatyvas, pavyzdžiui, gaminamas iš simondsijų aliejaus. Simondsijų granulės atrodo panašiai kaip plastiko mikrogranulės, tačiau, teigiama, turėtų mažiau kenkti aplinkai. Rasti alternatyvas nėra lengva. Kosmetikos gamintojai turi įvertinti daug faktorių: ar naujas gaminys bus saugus gamtai ir vartotojams, ar jis bus veiksmingas, kokia jo kaina ir pan. Simondsijų granulės, pavyzdžiui, yra brangesnės negu plastiko, todėl netinka masinei gamybai.

 

Ką gali kiekvienas žmogus padaryti, kad sumažintų taršą? Visų pirma nereikia laukti, kol vyriausybė uždraus mikrogranulių naudojimą kosmetikos priemonėse. Pasaulyje yra daugybė bendrovių, kurios gamina produktus be mikrogranulių. Kai kurių produktų etiketėse yra nurodoma, kad juose yra mikrogranulių. Jeigu sudedamųjų dalių sąraše etiketėje yra paminėtas polietilenas arba polipropilenas, tai reiškia, kad priemonėje yra plastiko.