Žemėje, savaime suprantama, mikroorganizmų yra daugiau nei žmonių. Patinka jums ar ne, tačiau jų yra visur. Net jūsų namuose…

 

Knibždėte knibžda

Kiekvienas suaugęs žmogus per minutę vidutiniškai prisiliečia prie 30 daiktų, ant kurių būna susikaupę begalė mikrobų, o per dieną susiduria su 60 000 rūšių mikrobų, tačiau tik 1–2 % jų pavojingi normalų imunitetą turinčiam žmogui. Galbūt reikėtų džiaugtis, kad jų nematome – būtume šokiruoti jų gausos, išvaizdos ir elgesio. Ir nustebtume sužinoję, kuriose vietose mikrobų daugiausia.

 

Mikrobai ant klavišų ir mygtukų

Galvojate, kad daugiausia mikrobų yra tualete? Kur kas daugiau jų ant telefonų bei kompiuterių klaviatūrų, ypač jei jais naudojasi daugiau kaip vienas žmogus. Jei patalpos viename kvadratiniame colyje būna apie 20 000 mikrobų, tai ant kompiuterio klaviatūros – beveik 26 000, o tai kelis šimtus kartų daugiau negu ant viešų tualetų unitazų. Beje, ant telefono mikrobai patenka ne tik nuo rankų, bet ir iš burnos.

Neretai kramsnodami užkandžius maigome televizijos nuotolinio valdymo pultelį, kurį retai valome ir ne visada plauname rankas prieš jį paimdami – taigi ant pultelio patenkančios bakterijos sparčiai dauginasi misdamos užkandžių likučiais. Bet kokie mygtukai ir jungikliai yra didžiausios mikroorganizmų susikaupimo vietos dar ir todėl, kad valant patalpas jie dažnai pamirštami.

 

Virtuvė – šilta, drėgna ir yra maisto

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į šaldytuvą. Neretai užmirštama, kad maisto produktai turi savo galiojimo laiką. Šaldytuve laikomi neuždengti konservų indeliai, greta dedami žali ir paruošti vartoti produktai. Pradėjęs gesti maistas – puiki terpė mikroorganizmams daugintis. Daugelis jų žus virimo ar kepimo metu, tik ne tie, kurie šaldytuve nuo žalios mėsos „persikraustė“ ant dešros ir sūrio.

Virtuvės technika, nuo kavos virimo aparato iki indaplovės, taip pat gali kelti pavojų visos šeimos sveikatai. Buities prietaisai, kuriuose laikosi drėgmė ir šiluma, ideali vieta veistis pavojingiems pelėsiniams grybeliams. Ištisos pelėsių kolonijos susikaupia ant indaplovės durelių guminių dalių. Kai kurios pelėsių rūšys gana atsparios kaitinimui, druskoms, rūgščiam ir šarminiam vandeniui, ir gali būti pavojingos sveikatai, net gyvybei. Jei pelėsių yra ant indaplovės durelių, paprastai jų lieka ir ant indų po plovimo. Ypač daug pavojingų mikroorganizmų susikaupia ant lentos, ant kurios pjaustoma žalia mėsa ir žuvis. Čia bakterijų būna 200 kartų daugiau negu ant unitazo sėdynės!

Merfio dėsnis skelbia: kad nuvalytum vieną objektą, tenka išpurvinti kitą. Šis posakis puikiai tinka virtuvėje naudojamoms šluostėms ir kempinėlėms. Nuo valomų paviršių surinkdamos visus nešvarumus ir maisto likučius, ilgai po naudojimo išlaikydamos drėgmę, jos dažnai tampa labiausiai bakterijomis užkrėstu objektu visuose namuose. Higienos specialistai ant jų aptinka E. coli, auksinių stafilokokų ir kitų bakterijų, todėl rekomenduoja šluostes ir kempinėles kuo dažniau keisti.

 

Vonia ir dušas

Vonia ir dušas patinka bakterijoms. Todėl rūpestingos namų šeimininkės itin kruopščiai valo ir dezinfekuoja šias patalpas. O kaip dušo užuolaida? Dažniausiai ją užmirštame ne tik dezinfekuoti, bet ir paprasčiausiai nuvalyti. Ar pastebėjote, kaip po kelerių metų pasikeičia dušo užuolaidos spalva? Muilo nuosėdose susirenka bakterijų, galinčių susargdinti žmones su silpnesne imunine sistema, vaikus ir senolius.

Nemalonu, bet tiesa: vonia, į kurią lipame, kad taptume švaresniais, yra mikrobų pamėgta vieta. Ištirta, kad stafilokokų bakterijų ant vonios paviršiaus randama keturis kartus daugiau negu šiukšlių dėžėse. Vonią reikia ne šiaip valyti, o šveisti dezinfekuojamosiomis priemonėmis, po to sausai iššluostyti, nes drėgmėje daugelis mikrobų išgyvena.

Reikia žinoti, kad tualete nuleidžiant vandenį mikrobai gali pasklisti ore kelių metrų spinduliu. Atminkite tai ieškodami vietos, kur laikyti savo dantų šepetėlį. Antibakteriniai skysčiai šiuo atveju nėra labai veiksmingi. Higienos specialistai pataria keisti dantų šepetėlį kas trys mėnesiai, o kartą per savaitę sterilizuoti jį indaplovėje. Net su artimiausiais žmonėmis negalima dalytis dantų šepetėlio. Laikykite jį indelyje šereliais aukštyn, kad po naudojimo jis galėtų džiūti.

 

Skalbiame, siurbiame ir… platiname

Visuose skalbiniuose knibžda milijonai bakterijų, kurios skalbimo metu iš dėmių ir suterštų vietų pasiskirsto ant visų skalbinių tolygiai. Daugumos jų nesunaikiname vien todėl, kad taupydami energiją nustatome žemesnę skalbimo temperatūrą. Tačiau bakterijos ir mikrobai sunkiai išgyvena baliklius bei karšto džiovinimo procedūrą.

Kad dulkių siurbliai po namus kuo mažiau skleistų mikrobų, valymą reikėtų pradėti paprasčiausiai nuo švariausių vietų.

 

Tualetai

Tualete pati nešvariausia būna išorinė durų rankena, praustuvė, kuri beveik visuomet esti šlapia, ir vandens nuleidimo svirtelė. Unitazo sėdynė dar palyginti švari. Tačiau prieš nuleidžiant vandenį reikia uždengti dangtį. Beje, patys nešvariausi tualetai būna lėktuvuose, nors paprasta akimi to nepamatysi. Šiuose tualetuose vandens nuleidimas sukonstruotas taip, kad dalis mikrobų pakyla į orą nusėsdami ant visų paviršių. Mažutėje praustuvėje nusiplauti rankas labai nepatogu.

Labai dažnai fekalijų bakterijomis būna užkrėsti skysto muilo dozatoriai. Muilas, kuris turėtų garantuoti švarą, deja, gali tapti bakterijų šaltiniu. Reikėtų rankas plauti po karšto vandens srove bent 2 min.

 

Labiausiai mikrobais užkrėsti objektai

  • Pačiais nešvariausiais bendro naudojimo daiktais pripažintos degalų pildymo pistoletų rankenos.
  • Eskalatorių ranktūriai ir bankomatai. Jie liečiami daugelio žmonių ir beveik niekada nevalomi.
  • Prekybos centrų prekių vežimėliai. Kasdien juos naudoja daugybė žmonių, todėl ant rankenų aptinkama seilių, fekalijų dalelių, maisto produktų pėdsakų ir kitų medžiagų, palankių bakterijoms daugintis.
  • Rankinės ir piniginės. Dažnai viešose vietose moterys rankines pasideda ant įvairių paviršių, kur apstu bakterijų.
  • Vaikų žaidimo aikštelės. Žaisdami vaikai palieka visų įmanomų kūno skysčių pėdsakų.
  • Restorano valgiaraštis. Naujausi tyrimai rodo, kad peršalimo ir gripo virusai ant kietų paviršių gali išgyventi iki 18 val. Lankantis restorane jums bus paduotas valgiaraštis, kurį iki jūsų savo rankose laikė tūkstančiai žmonių ir galėjo palikti pavojingų mikrobų. Nedėkite valgiaraščio ant lėkštės, o užsisakę nusiplaukite rankas.
  • Prieskonių indeliai restoranuose ir kavinėse. Juos liečia dauguma, tačiau jie beveik niekada nedezinfekuojami.
  • Automobilio prietaisų skydelis dėl specifinio temperatūros ir vėdinimo režimo yra viena nešvariausių vietų automobilyje. Labai daug mikrobų esti ir ant pavarų perjungimo svirties.