Salemo raganų medžioklė – kraupi istorija, iki šiol kelianti susidomėjimą. Mokslininkai vis dar negali paaiškinti, kas mažo miestelio gyventojus privertė taip keistai elgtis. Ar iš tiesų jie užsiėmė raganavimu, o gal tokie kaltinimai buvo sukurti siekiant pasipelnyti?

 

ragana

Nematyta liga

 

Viskas prasidėjo 1692 metų pavasarį, kai mažame Salemo miestelyje, Masačiusetso kolonijoje, puritonų pastoriaus dukra Betė ir jos pusseserė Abigailė pradėjo keistai elgtis. Devynmetė ir vienuolikmetė voliojosi ant žemės, lindo po stalais, karščiavo, skundėsi kūno skausmais, odos niežėjimu ir šūkčiojo nešvankius žodžius. Netrukus panašūs simptomai pasireiškė ir dar kelioms mergaitėms. Viena iš jų – turtingiausio miestelio gyventojo duktė, todėl buvo skubiai iškviesti gydytojai. Remdamiesi tuomet labai populiaria vieno Bostono pastoriaus knyga apie raganavimą ir kitus paranormalius reiškinius, gydytojai ir tėvai greitai priėjo išvadą, kad mergaites apsėdo velnias.

 

Bendravimas su velniu

 

Apklausiamos mergaitės prasitarė apie tris asmenis: miestelio elgetą Sarą Gud, pastoriaus vergę Titubą ir senolę Sarą Osborn. Vergė pirmiausiai buvo kaltinama tuo, kad yra indėnė, o ne krikščionė. Paskui ir tuo, kad pasakojusi mergaitėms istorijas apie indėniškas tradicijas ir tikėjimą, mokiusi jas spėti ateitį ir burti, kad pamatytų savo būsimus vyrus. Tais laikais tokiems argumentams niekas neprieštaraudavo, nes bet koks nukrypimas nuo puritonų religijos prilygo bendravimui su velniu. Teisme jaunos kaltintojos tikino mačiusios raganas skraidant po miestelį, kažkokios dvasios jas užpuolė ir žiauriai kankino. 1692 metų kovo 1-ąją miestelio teismas pripažino šias tris moteris raganomis ir pasodino į kalėjimą. Tačiau raganystės tuo nesibaigė. Neleistinais veiksmais įtartos dar penkios moterys, keturmetė Saros Gud duktė ir vienas vyras. Nespėjo praeiti nė mėnuo, kai buvo suimta dar 80 žmonių. Tai sudomino net patį valstijos gubernatorių, kuris asmeniškai išklausė kiekvienos raganos bylą ir nusprendė jos baigtį. Teismas įtemptai dirbo visą vasarą. Dauguma kaltinamųjų buvo nuteisti mirčiai. Išteisinti tik tie, kurie prisipažino savo kaltę ar išdavė kitų „raganų“ vardus.

 

„Keistuolių“ genocidas

 

Ne vienas išgirdęs, kad gali būti apkaltintas raganavimu, susikrovė daiktus ir pabėgo iš miestelio. Per vasarą dėl šios priežasties buvo apleistas ne vienas ūkis, gyvuliai. Vienus tai džiugino, kiti jau suvokė, kad tai – ne į gera. Dažniausiai bėgo tie, kurių miestelyje nemėgo, kurie keistai rengėsi, nelankė vietinės bažnyčios ar turėjo žemės, kurios gviešėsi kaimynai. Mat nuteistųjų žemę ir namus konfiskuodavo miesto valdyba. Per mažiau nei metus, nuo 1692 kovo 1 d. iki lapkričio 1 d., daugiau nei 200 žmonių buvo apkaltinti raganavimu. 19 iš jų pakarta, dar keli mirė kalėjime.

 

Teatrališkas teismo procesas

 

Kaltinamasis būdavo pristatomas teismui, kur miestelio gyventojai liudydavo prieš jį. Kas matęs kaltinamos raganos vaiduoklį, kuris vogė kiaušinius vištidėje, o paskui pasivertė katinu. Kitas esą užpultas miegant ir žiauriai kankintas. Negaluojančios mergaitės teigė, kad raganos jas žnaibė. Dar vienas iš būdų patvirtinti raganavimą – įrodymas, kad po kaltinamojo apsilakymo sugedo maistas (ypač pieno produktai) ar krito gyvuliai. Kiekvienas, kuris nemėgo savo kaimyno, galėjo rasti menkiausią priežastį jį apkaltinti raganavimu. Įtarimai lengvai galėjo kristi net ant skeptikų, nes jei netiki raganomis, matyt, ir patys tokie yra.

 

Valdžia palūžo

 

Įtariamąja tapo net tuometinio gubernatoriaus S Filipso jaunesniojo žmona. Pasinaudodamas aukšta padėtimi, valstijos vadovas priėmė įstatymą, draudžiantį vaiduoklius ir kitas nežemiškas būtybes laikyti teisminiu įrodymu; tai pagerino teismų sistemą. Be to, išvarginti absurdiškų teismų atsistatydino keli teisėjai ir raganų medžioklė baigėsi. Lapkričio mėnesį paleisti visi, kuriems dar reikėjo kalėti, buvo uždrausta dėl raganavimo areštuoti žmones. Viena iš mergaičių, nuo kurių prasidėjo raganų medžioklė, viešai atsiprašė miestelio bendruomenės ir pasiteisino, kad ją, matyt, buvo apsėdęs šėtonas. Galų gale buvo pripažinta, kad teismai buvo neteisėti. Nė vienas teisėjas nenorėjo prisipažinti klydęs, todėl atsakomybę už vykdytus teismo procesus vertė kitiems teismo darbuotojams. Po kelerių metų nukentėjusiųjų šeimoms išmokėtos simbolinės kompensacijos.

 

Ką mano mokslininkai?

 

Manoma, kad konfliktas bendruomenėje kilo dėl pasikeitusių ekonominių sąlygų, sutrikdytos nusistovėjusios tvarkos. Šalia tradicinės žemdirbystės pradėjo kurtis prekybininkai, o su jais atsirado konkurencija. Žemdirbyste užsiimantys puritonai ėmė pavydėti turtėjantiems naujakuriams. Kai kas mano, kad pusseserės tapo suaugusiųjų intrigų aukomis ir buvo priverstos skųsti visus jų įtakingiems tėvams nepatikusius žmones. Didžioji dalis kaltinamųjų buvo turtingos našlės, kurių turtas galėjo sukelti pavydą, o jas ginti nebuvo kam. Trečia versija – Salemo miestelio gyventojai nuolat kovodavo su netoli gyvenačiomis indėnų gentimis ir netoleravo bendravimo su jomis, o dauguma kaltinamųjų tariamai turėjo ryšių su indėnais. Tačiau vis tiek įdomiausia mokslininkų versija – mergaitės pradėjo keistai elgtis, nes apsinuodijo ant grūdų augančiais nuodingais grybais, kurie sukelia kūno niežulį, haliucinacijas ir kliedesius. Ne paslaptis, kad vaikų smalsumui ribų nėra.

 

Įdomu

 

  • Poros teisiamųjų buvo pasigailėta dėl nėštumo, atidedant bausmę po gimdymo.
  • Per gana trumpą laiką į kartuves pateko 13 moterų ir 6 vyrai.
  • 80 metų vyras atsisakė prisipažinti kaltu dėl raganavimo ir išduoti kitų raganų vardus, todėl buvo kalinamas 5 mėnesius, o paskui nužudytas po akmenimis, t. y. tris dienas ant jo kūno buvo dedami sunkūs rieduliai.
  • Viena moteris buvo nuteista už tai, kad mėgo spalvingai rengtis, nes puritonėms moterims būdavo leidžiama vilkėti tik juodos spalvos, tankaus audinio drabužius.
  • Kai vienas smuklės darbuotojas atvirai pasisakė prieš raganų medžioklė, tuoj atsirado žmonių, prisiekiančių, kad matė jo vaiduoklį. Nepaisant to, kad vyras aiškino esąs nekaltas, jis buvo nuteistas mirties bausme.
  • Dviem šunims, kaip įtariamiems raganų pagalbininkams, taip pat buvo įvykdyta mirties bausmė.
  • Kartais kaltinamosios net būdavo viešai išrengiamos nuogai, ieškant ant kūno „raganos žymių“, liudijančių apie bendradarbiavimą su velniu. Kad ieškoti būtų patogiau, būdavo nuskutami visi įtariamosios plaukai.