Kas yra šv. Valentinas? Jis, ko gero, žinomiausias iš visų katalikų šventųjų – meilės ir vienas kitą mylinčių žmonių globėjas. Legenda byloja, kad šv. Valentinas buvo jaunas dvasininkas, kuris nepabūgo imperatoriaus Klaudijaus II įsakymo, netuokti kareivių, nes vedę jie nebegali taip gerai, kaip anksčiau, atlikti savo profesinių pareigų. Šventasis sutuokė daug jaunų kareivių ir už tai 269 metų vasario 14-ąją buvo nužudytas. Vėliau jis buvo paskelbtas visų įsimylėjėlių globėju.

 

meilės diena

Legendoje pasakojama, kad kai šv. Valentinas prieš bausmės įvykdymą kalėjo požemiuose, jis išgydė kalėjimo sargo dukters aklumą. Praregėjusi jauna mergina iš visos širdies pamilo dvasininką. Sakoma, kad prieš išvedamas į egzekucijos vietą, šventasis ant sienos užrašė: „Visada tavo Valentinas“.

 

Daug Valentino dienos papročių kilo iš ankstyvųjų pagonių šventės, vadinamos Luperkalijomis. Tai senovės romėnų meilės ir vaisingumo šventė, minėta vasario 15-osios išvakarėse ir dieną. Šventė buvo skirta deivei vilkei Lupa, kuri išmaitino dvynius Remą ir Romulą – Romos įkūrėjus. Tą dieną netekėjusios merginos ir vaikinai atlikdavo meilės ir sekso ritualus vilkės grotoje, kad gyvūnai ir žmonės būtų vaisingi, o žemė derlinga.

 

Atėjus krikščionybei, krikščioniškosios šventės perėmė senus, pagoniškus ritualus ir ilgainiui vasario 14-oji tapo išimtinai tik šv. Valentino diena, o ne laukinių protėvių – pagonių švente. Viduramžiais buvo paprotys šv. Valentino dienos išvakarėse mesti burtus ir išsirinkti savo Valentiną. Jauni nevedę vyrai ir moterys į dėžutę sumesdavo lyginė skaičių lapelių su priešingos lyties atstovų vardais ir ištraukdavo vieną lapelį. Nuo vardo, kuris buvo parašytas lapelyje, priklausė, kas bus jų šv. Valentino dienos partneris ir turės amžiną palaimą. Jaunuoliai ant rankovės pritvirtindavo lapelį su merginos vardu.

 

Vasario 14-oji turi ir kitą sąsają su meile. Pasak Viduramžių anglų rašytojo Geoffrey Chaucerio senos poemos, šią dieną paukščiai pasirenka partnerius. Jeigu pirmas paukštis, kurį šį rytą pamatysite, bus mėlynas – jūsų meilė truks ilgai. Jeigu pirmą pamatysite varną arba juodąjį strazdą – tai susituoksite su dvasininku (protestantiškose šalyse jiems leidžiama vesti). Jeigu pirmą pamatysite liepsnelę – pamilsite jūreivį. Jei žvirblį – susilauksite daug vaikų, bet trūks pinigų. Jeigu geltoną paukštį – sutiksite turtingą antrąją pusę, vienišą šarką – turėsite konfliktuoti mėgstantį partnerį, o jei praskris būrys balandžių – kiekviena diena bus palaiminta.

 

Šv. Valentino dieną galima atlikti ritualą, kuris padės sužinoti, kas bus jūsų būsimas vyras ar žmona. Šis ritualas žinomas visoje Europoje ir Skandinavijoje, ir gali būti vienas seniausių meilės ritualų, kurie kada nors egzistavo pasaulyje. Galima naudoti bet kokias sėklas, pavyzdžiui, saulėgrąžas ar kviečio grūdus. Paukščiai nuneš sėklas ir kai kurias pames skrisdami ir jos išaugs bei sužydės. Tradiciškai ritualas atliekamas šventoriuje, tačiau jį galima atlikti ir sode ar bet kokioje kitoje atviroje vietoje. Puikiai tinka vejos sėkla, jeigu po žiemos žemė plika. Geriausia atlikti šv. Valentino išvakarėse (vasario 13 – 14 dienomis). Vidurnaktį nueiti į šventorių arba sodą, arba kitą atvirą vietą ir mesti sėklas per petį, sakant tokius žodžius:

 

Aš barstau meilės sėklą;

Tą meilės sėklą aš sėju

Tam, kuris bus mano tikroji meilė.

Eik paskui mane ir

Pasilik, kol ji užaugs

Kaip mano meilė tau.

 

Tada pažiūrėti per dešinį petį ir turėtumėte pamatyti savo ateities viziją: kaip jūs su savo mylimuoju vaikštote šia žeme, apaugusia gėlėmis ir žole iš šių stebuklingų sėklų. Jūs atpažinsite tą žmogų. Jeigu ne – užmerkite akis ir leiskite, kad vardas ateitų į galvą savaime ir spontaniškai. Tai gali būti kažkas, ką jūs pažįstate. Po to grįžkite namo ir eikite miegoti. Naktį tikriausiai aplankys sapnas, kuriame kartu su mylimuoju vaikščiosite vasarą. Nespės nei vasara ateiti, kai iš tikrųjų būsite su juo.

 

Šv. Valentino ritualai gali padėti atnaujinti jausmus poroms, kurios ilgai yra kartu. Atlikti šį ritualą rekomenduojama, jei pastaruoju metu buvote labai užsiėmę ir neskyrėte vienas kitam pakankamai laiko, todėl ryšys tarp jūsų pradėjo silpti. Reikės: ilgos, baltos žvakės ir 2 mažesnių baltų žvakių atskiruose laikikliuose. Ritualą atlikti vasario 14-osios vakarą. Jūs ir jūsų partneris turi paimti po atskirą baltą žvakę ir ją uždegti, sakant: „Tai yra dovanos, kurias aš pažadėjau mūsų bendram gyvenimui, tada, kada yra gerai ir tada, kai yra blogai“. Tada pasakyti, kokias dovanas jūs siūlote kitam žmogui, su kuriuo esate susituokę arba įsipareigoję. Paskui abu vienu nuo mažesniųjų žvakių turėtumėte uždegti didžiąją žvakę, kalbant tokius žodžius: „Aš nesu atskiras ir noriu susijungti su tavimi per meilę ir ištikimybę, tikėjimą ir harmoniją. Nuo šiol mes esame vienas, todėl šią naktį aš atnaujinu įžadus, kad mylėsiu tave ir jauną, ir seną“. Palikti didžiąją žvakę ir leisti jai sudegti iki galo.