Senovėje tikėta, kad dievai ir deivės turi ypatingų galių ir globoja tam tikrą sritį: meilę, grožį, vaisingumą, vaidus, mirtį ir kt. – visa, kas susiję su gyvenimu. Labiausiai mistifikuotas buvo gimimas. Vaisingumas ir seksualumas buvo laikomi pagrindiniais elementais, lemiančiais šeimos ir rasės išlikimą. Meilę ir kitas likimo dovanas globodavo deivės, kurios skiriasi kiekviename pasaulio krašte.

 

Afroditė – graikų meilės ir grožio deivė. Paris iš Trojos Afroditei padovanojo nesantaikos obuolį, kuriuo paskelbė, kad ji gražiausia iš visų deivių ir taip pradėjo Trojos karą.  Afroditė buvo ištekėjusi už pačio bjauriausio dievo Hefaisto, kuris buvo šlubas, suluošintas nuo gimimo.

 

Ištara buvo Asirijos ir Babilono deivė, simbolizavusi našumą, meilę, karą ir seksą. Babilono šventyklose ji vaizduojama kaip Veneros personifikacija.

 

Inana – šumerų dangaus, meilės, maisto išteklių, pergalių, teisingumo deivė. Be to, nuo jos priklausė geras derlius.

 

Aštarta – semitų seksualinės meilės, motinystės ir vaisingumo simbolis, Ugarito dievo karaliaus žmona.

 

Venera – romėnų meilės ir grožio deivė. Romėnai graikų deivę Afroditę tapatino su Venera. Be to, Venera yra italų augalijos ir sodininkystes deivė. Venera buvo skaistumo deivė, nors ji buvo ištekėjusi už dievo Vulkano ir turėjo meilės nuotykių su dievu Marsu.

 

Hatora – senovės Egipto deivė, kuri kartais vaizduojama dėvinti saulės diską su ragais ant galvos.  Ji gali sunaikinti žmoniją, bet taip pat yra ir mylimųjų globėja bei vaisingumo (vaikų gimimo) deivė.

 

Izidė – Egipto magijos, vaisingumo, motinystės deivė, Žemės dievo Kebo ir dangaus deivės Nut dukra.

 

Frėja – Skandinavų mitologijoje Frėja – vaisingumo deivė, Njordo ir Skadi duktė. Jos širdies nuolatos siekė įvairūs vyrai, milžinai ir nykštukai.

 

Nugua iš pradžių buvo Kinijos deivė kūrėja. Žemės gyventojus ji išmokė gimdyti vaikus, kad jai pačiai to nereikėtų daryti.

 

Milda – baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė.